Pasak D.Grybauskaitės, idėja dėl vieno regioninio terminalo, kurį norėtų turėti Latvija, gali būti plėtojama toliau, bet Lietuva ir Estija taip pat ketina pačios statyti tokius objektus.
"Su prezidentu aptarėme, kad regione pakankamai rizikinga turėti tik vieną terminalą, kuriam galėtų būti daroma įtaka, kuris galėtų būti perperkamas. Jie, kaip ir mes, taip pat yra apsisprendę ir linksta prie smulkesnio, mažesnio terminalo statybos, bet savarankiškai", - BNS telefonu iš Tartu sakė prezidentė.
"Regioninio terminalo idėja gali būti tęsiama, bet Lietuva ir Estija apsisprendusios statyti pačios. Manome, kad nesant dujų rinkos ir tinklų tarp Baltijos šalių vis dėlto perspektyvesnė yra mažesnių tiesiai į jūrą išeinančių terminalų statyba", - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Po susitikimo išplatintame pranešime spaudai prezidentė teigė, kad keli terminalai Baltijos valstybėse paskatins didesnę konkurenciją dujų rinkoje, užtikrins mažesnes kainas vartotojams ir sustiprins regiono energetinę nepriklausomybę.
Šiuo metu visas dujas iš Rusijos dujų milžino "Gazprom" gaunanti Lietuva tikisi suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje pastatyti iki 2014 metų. Tokiu atveju dujos galėtų būti atplukdomos ir taip atsirastų konkurencija.
Latvijos Vyriausybė aktyviai siekė, kad Rygos uoste planuojamas projektas būtų paskelbtas regioniniu ir galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą. Estijos premjeras taip pat yra sakęs, kad Baltijos šalims apsimokėtų susitarti dėl vieno terminalo. Tačiau Lietuva iki šiol buvo atsargi dėl paramos Rygos projektui, nes matė ženklų, kad terminalą gali statyti su Rusijos įmone "Gazprom" susijusios bendrovės.
Paklausta apie kiek skirtingą Baltijos šalių poziciją dėl dujų sektoriaus liberalizavimo pertvarkos, D.Grybauskaitė sakė, kad kiekviena valstybė gali pasirinkti būdą įgyvendinti vadinamąją Europos Sąjungos (ES) Trečiąją direktyvą.
"Visos šalys pritaria, kad trečiasis paketas turi būti įgyvendinamas, bet pačioje direktyvoje yra galimi trys variantai ir valstybės laisvos apsispręsti. Normalu, kad nėra naudojamas vienodas modelis. Netraktuočiau, kad turėtume būtinai vienodai tai daryti", - kalbėjo prezidentė.
Priešingai nei Latvija ir Estija, Lietuva yra atsisakiusi išimties iš ES Dujų direktyvos, o Lietuvos planuojama dujų sektoriaus pertvarka labai piktina "Gazprom", kuri šiuo metu ir tiekia dujas, ir valdo didelę dalį "Lietuvos dujų" akcijų.
D.Grybauskaitė po susitikimo su T.H.Ilvesu taip pat sakė, kad Lietuvos ir Estijos nuomonės dėl atominės energetikos bei jos saugumo visiškai sutampa. Pasak prezidentės, Estija tvirtai remia Visagino atominės elektrinės projektą.
"Estijos prezidentas pasveikino, kad Lietuva jau gavo du pasiūlymus. Jie nekantriai laukia konkrečių detalių ir yra pasirengę aktyviai dalyvauti projekte", - sakė D.Grybauskaitė.
Ji taip pat teigė, kad per susitikimą aptartas Lietuvos siekis Vilniuje veikiantį Energetinio saugumo centrą paversti NATO centru - panašiai, kaip Estijoje veikiantis kibernetinio saugumo centras.
"Tai galėtų būti mūsų rimta specializacija ir indėlis į naujus iššūkius NATO ir naują strateginę politiką", - sakė prezidentė.