Visagino AE priešininkai ir šalininkai Lietuvoje ir „Rosatom“ sutinka, kad jei Vokietijos nusistatymas dėl atominių elektrinių uždarymo nepasikeis, nuo 2020 m. atsiveriančių deficitinės Europos elektros rinkos platybių pakaktų visoms regione planuojamoms jėgainės. Tiesa, ar Lietuva drauge su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija pajėgi pasistatyti savo branduolinę jėgainę, Lietuvos ekspertai nesutaria.
Maždaug 70 proc. BAE I bloke, kurio paleidimo data nurodoma 2016 m. viduryje, pagamintos elektros būtų vartojama krašto viduje, eksportui kliūtų mažiau nei trečdalis. Sergejaus Bojarkino, Rusijos valstybinio koncerno „Rosatom“ programų direktoriaus teigimu, planuojama, kad tuo metu elektros poreikiui patenkinti reikės apie 1,3 GW generuojančio pajėgumo, o paleidus BAE I bloką kraštas iš viso turės apie 2 GW.
„Esame suinteresuoti, kad mūsų elektros tiekimas eitų į Lietuvą arba tranzitu per Lietuvą į Latviją ir Estiją, o galbūt ir Suomiją, nes Estija jau tiesia antrą kabelį į Suomiją. O jei Lietuva iš Klaipėdos nuties kabelį į Švediją, kur apie 2015 m. prognozuojamas energijos deficitas, visiškai reali bus ir ta kryptis”, - planais dalinasi S. Bojarkinas.
