Gautus pinigus – pravalgė
Vienos privačios Klaipėdos žvejybinės įmonės vadovas, gavęs "Nord Stream" kompensaciją, po kurio laiko atsipeikėjo, kad ji per maža. Dėl to po teismus pradėjo tąsyti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovą Alfonsą Bargailą, kuris ir derėjosi dėl šių kompensacijų.
A.Bargailos teigimu, jo vadovaujama asociacija atstovauja 70 proc. Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų.
Todėl ji ir derėjosi su kompanija „Nord Steram“ dėl kompensacijų lietuvių žvejams.
„Paskui mus derėtis puolė ir latviai bei estai. Gavome 100 tūkst. eurų (apie 345 tūkst. litų). Visi šie pinigai padalyti 7 laivams, kurie priklauso penkioms įmonėms“, – aiškino A.Bargaila.
Kiekvienas laivas gavo maždaug po 49 tūkst. litų.
20 tūkst. eurų (apie 69 tūkst. litų) kompanija skyrė ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijai (LŽPGA).
„Tie pinigai jau seniai išdalyti žvejukams ir jų pravalgyti. Ginčas prasidėjo, kai viena iš kompensaciją gavusių įmonių pareiškė, kad mes neturėjome teisės derėtis jų vardu“, – aiškino A.Bargaila.
Parsidavė už grašius?
Kitai Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų asociacijai priklausanti įmonė „Banginis“ nesutiko su kompensacijos dydžiu ir kreipėsi į teismą. Įmonės vadovas Algirdas Aušra nelietė kompensacijos, skirtos dviem jam priklausantiems laivams, jie liko įšaldyti LŽPG asociacijos sąskaitoje.
A.Aušra įsitikinęs, jog kompensacija buvo skirta tam, kad žvejai galėtų įsigyti papildomos įrangos, kurios prireiks norint žvejoti virš dujotiekio, o už skirtas lėšas reikalingos įrangos esą neįpirks.
„Šia sutartimi su „Nord Stream“ mes, žvejai, atsisakėme visų savo teisių į priekį. Ne tik kad mūsų, bet ir mūsų anūkų interesus pardavėme“, – aiškino A.Aušra.
A.Bargaila prieštaravo ir aiškino, kad prasidėjus deryboms su dujotiekio tiesėjais kiti žvejai joms neprieštaravo.
„Mūsų asociacija priklauso patariamajai tarybai prie Europos Komisijos. Esame vykdomosios komisijos narė, todėl mums ir buvo suteikta teisė atstovauti Lietuvos žvejams“, – aiškino A.Bargaila.
Žvejybai apribojimų nėra
A.Aušra įsitikinęs, jog tikrosios šių derybų sutarties sąlygos paaiškėjo tik prasidėjus teismams.
„Tik tuomet mes sužinojome, kad su „Nord Stream“ susiderėjo 5 laivai iš 35 žvejojančių Baltijos jūroje. Vamzdis yra brangiau nei žvejai. Visa ši sutartis mums atsirūgs tuo, kad būsime išstumti iš tos zonos, kur bus vamzdis“, – savo poziciją gynė A.Aušra.
A.Bargaila tikino, kad oponento nurodoma priežastis, jog lietuvių žvejams dujotiekio tiesėjai sumokėjo kompensacijas už papildomos įrangos laivams įsigijimą, nėra visiškai teisinga.
„Pati dujotiekį statanti įmonė teigia, kad žvejų laivų tralavimas nepakenks dujotiekio konstrukcijai. Manau, kompanija yra apdraudusi įrenginį ir visos saugumo priemonės yra numatytos“, – dėstė A.Bargaila.
„Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdynas susidaro iš dviejų paralelių, apibetonuoto plieno vamzdžio, kurie sudaro apie 1220 kilometrų trasą Baltijos jūros dugne. Teigiama, jog vamzdynas yra sukurtas ir sukonstruotas taip, kad per jį būtų galima pertraluoti. Žvejybos įrankiai esą nepakenks vamzdynui.
„Jei pati kompanija sako, kad žvejai galės traluoti virš jų vamzdžio, ir nereikalauja jokių papildomų įrenginių laivams, tai kam A.Aušrai reikia pinigų neva papildomiems įrenginiams?“ – retoriškai klausė A.Bargaila.
A.Aušra aiškino, jog tai, kad šiandien lietuviai žvejai nežvejoja dujotiekio zonoje, dar nereiškia, kad to nebus ateityje.
„Tai, kad dabar mes sėdime kaip kurmiai, dar nieko nereiškia, o kai atsiras noras plėstis ir judėti į priekį, „Nord Stream“ mums galės pamojuoti sutartimi, nes jie lietuvių žvejus nusipirko su visomis jų teisėmis“, – tikino A.Aušra.
Derybose valstybė nesiteikė dalyvauti
Ginčui persikėlus į teismą, Klaipėdos apygardos teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad A.Bargaila nepažeidė įstatymų ir veiklą vykdė teisėtai.
„Tačiau mane toliau vagina. Tai, kad įmonei „Banginis“ kompensacija galėjo pasirodyti per maža, nėra priežastis mane tampyti po teismus. Reikėjo patiems derėtis“, – rėžė A.Bargaila.
Žvejų ginčas neseniai persikėlė į aukščiausius politinius sluoksnius – Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją, tačiau šioji atsakė, kad privatūs ūkio subjektai savo ginčus turi spręsti teismuose, o ne politikų kabinetuose. Tuomet Žemės ūkio ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Žvejų ginčai jau pasiekė ir Specialiųjų tyrimų tarnybą, ir Prezidentę.
Faktai
Dujotiekis „Nord Stream“, kuriuo iš Rusijos į Vokietiją, o iš ten į kitas ES šalis bus tiekiamos dujos, turėtų būti baigtas tiesti 2012 metais. Abi jo linijos bus po 1224 kilometrų, nutiestos iš 202 tūkst. betonu dengtų plieninių vamzdžių, kurių kiekvienas sveria iki 23 tonų. Kai bus nutiestos abi atšakos 2012 metų pabaigoje, "Nord Stream" galės transportuoti iš Rusijos į Europą 55 mlrd. kub. m dujų per metus – tokio kiekio pakaks daugiau nei 26 mln. Europos namų ūkių aprūpinti.
