"Pastarieji tragiški įvykiai Fukušimoje, Japonijoje, ir šiomis dienomis minimas branduolinės katastrofos Černobylio atominėje elektrinėje 25-metis dar kartą priminė visam pasauliui, jog plėtojant atominę energetiką ir projektuojant bei statant naujas atomines elektrines būtina padaryti viską, kad jose būtų užtikrintas pats aukščiausias saugumo lygis, iki paties žemiausio teorinio minimumo sumažinantis galimų incidentų tikimybę", - rašoma laiške JAV Atstovų rūmų pirmininkui.

Seimo pirmininkė ir Užsienio reikalų komiteto vadovas atkreipia dėmesį, kad tarptautinė bendruomenė šiandien yra itin įjautrinta ir todėl kiekvienas sprendimas, susijęs su tolesniu atominės energetikos vystymu, privalo būti nuodugniausiai apsvarstytas, užtikrinant nuoseklų ir besąlygišką tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintų saugumo reikalavimų laikymąsi projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus, prieš tai atlikus išsamų kiekvieno tokio sprendimo poveikio mus supančiai aplinkai vertinimą.

"Uždariusi Ignalinos atominę elektrinę Lietuva ir toliau ketina išlikti atominę energetiką plėtojančia valstybe. Bendradarbiaudami su partneriais regione - Lenkija, Latvija ir Estija - mes Visagine rengiamės statyti naują modernią regioninę atominę elektrinę, turime ne tik regioninių partnerių, bet ir visos ES paramą. Šį projektą vykdome skaidriai ir atsakingai, esame atlikę visus reikiamus saugumo tyrimus, būsimosios atominės elektrinės galimo poveikio aplinkai vertinimus, potencialias atominės elektrinės aikšteles teigiamai įvertino ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) misija. Atidžiai sekame TATENA vertinimus dėl įvykių Fukušimoje bei esame pasirengę remtis būsimomis TATENA rekomendacijomis, kaip sustiprinti esamus branduolinės saugos standartus", - rašo I. Degutienė ir E. Zingeris.

Seimo pirmininkė ir Užsienio reikalų komiteto vadovas konstatuoja, kad Lietuvai nerimą itin kelia šalia Lietuvos vystomi du branduolinės energetikos projektai - vienas Baltarusijoje, tik 23 kilometrai nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos, ir vos 50 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus, o kitas - Kaliningrado srityje, taip pat visai šalia Lietuvos ir Rusijos sienos, ir tik už 100 kilometrų nuo antro ir trečio didžiausių Lietuvos miestų Kauno ir Klaipėdos.

"Galimų incidentų atveju šių atominių elektrinių radiacijos poveikio zonos beveik neabejotinai išplis į Lietuvos Respublikos teritoriją, pasiekdamos sostinę Vilnių ir kitus šalies miestus bei paveikdamos didžiausių Lietuvos upių - Neries ir Nemuno vandens baseiną", - pastebima laiške JAV Atstovų rūmų Pirmininkui.

I. Degutienė ir E. Zingeris neigiamai vertina esamą padėtį, kai nuo Lietuvos yra slepiami svarbūs duomenys apie Lietuvos ir ES pasienyje planuojamus branduolinės energetikos objektus.

"Negana to, atsisakoma supažindinti Lietuvos visuomenę su šiais projektais, slepiama informacija apie seisminius tyrimus, radiacinį poveikį gyventojams. Stebina, kad ignoruojamos Černobylio ir Fukušimos atominių katastrofų pamokos, kad radiacinis poveikis nepripažįsta valstybių sienų, kad didžiausią poveikį patiria 50 km atstumu esančios vietovės, kad negalima statyti atominių elektrinių prie tankiai apgyvendintų vietovių, kad potencialiai gautina nauda turi būti žymiai didesnė nei potenciali žala gyventojams", - teigiama laiške.

Jame atkreipiamas dėmesys, kad Baltarusijos atominės elektrinės projektą vykdyti ir finansuoti numato Rusija ir atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai tarp Baltarusijos ir Rusijos jau yra pasirašyti.

"Todėl politinė ir teisinė atsakomybė už Baltarusijoje planuojamos statyti atominės elektrinės saugumą tenka ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai", - tvirtina I. Degutienė ir E. Zingeris.

Pasak Lietuvos Seimo atstovų, Lietuva tiki atominės energetikos ateitimi, tačiau mūsų valstybės pozicija yra aiški - atominės elektrinės turi būti statomos laikantis visų aukščiausių branduolinės saugos ir saugumo standartų, nes tai yra visų pirma atsakomybė prieš savo ir kitų šalių piliečius. Seimo Pirmininkė ir Užsienio reikalų komiteto vadovas taip pat pabrėžia, kad Lietuva pasisako už aiškų, skaidrų, garbingą ir atsakingą procesą.

"Nepaisant daugkartinių Lietuvos prašymų ir raginimų pateikti informaciją apie planuojamas statybas, Baltarusija ir Rusija iki šiol taip ir neatliko planuojamų statyti atominių elektrinių poveikio aplinkai vertinimo pagal priimtus tarptautinius standartus, nėra organizavusios šių projektų viešų svarstymų Lietuvoje ir dvišalių konsultacijų su Lietuvos Respublika, kaip tai numato Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija (Espoo konvencija), Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) ir Tarptautinės atominės energetikos agentūros Branduolinės saugos konvencija", - rašoma laiške J. Boehnerui.

JAV Atstovų rūmų pirmininkui adresuotame laiške pastebima, kad nors pagal Espoo konvenciją galutiniai sprendimai dėl planuojamų statyti atominių elektrinių gali būti priimti ir realūs darbai pradėti tik įvertinus poveikio aplinkai vertinimo rezultatus, įskaitant procese dalyvaujančių šalių komentarus ir konsultacijų su šiomis šalimis išvadas, abiejų atominių elektrinių statybos darbai Baltarusijoje ir Rusijoje jau prasidėjo.

"Lietuva visada aukštai vertino savo strateginės partnerės - JAV paramą sprendžiant pačius svarbiausius politinę ir ekonominę mūsų šalies raidą lemiančius klausimus. Esame dėkingi už Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso narių 2011 m. gegužės 9 d. JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton skirtą laišką, kuriuo remiamas Lietuvos siekis plėtoti atominę energetiką bei pritariama susirūpinimui dėl neskaidraus atominių elektrinių projektų Lietuvos kaimynystėje realizavimo. Todėl prašome Jūsų, kad JAV, įgyvendindamos santykių su Rusija "perkrovimo" strategiją, ir toliau atkreiptų partnerių šioje šalyje dėmesį į tai, jog būtina atsižvelgti į kaimyninės Lietuvos susirūpinimą ir siekį, kad mūsų kaimynystėje būtų plėtojami tik saugūs energetiniai projektai", - rašo I. Degutienė Ir E. Zingeris.

Jie pažymi, kad Lietuva savo ruožtu ir toliau reikalaus, kad Rusija ir Baltarusija atsakytų į visus klausimus ir pateiktų išsamią informaciją, susijusią su galimu būsimųjų atominių elektrinių poveikio aplinkai vertinimu, kaip tai numato galiojantys tarptautiniai susitarimai bei konvencijos.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją