Pernai Lietuvai rusiškos dujos vidutiniškai kainavo 862 Lt/tūkst. kub.m. arba 15,4 proc. brangiau nei 2009 m., kai už tūkstantį kubinių metrų mokėta 747 Lt. Taigi, iš viso Rusijai už dujas Lietuva sumokėjo per 2,6 mlrd. Lt.
Daugiausiai dujos praėjusiais metais kainavo birželį – 960 Lt/tūkst.kub.m.
Iš viso per praėjusius metus iš viso Lietuva sunaudojo 3,069 mlrd. kub. m dujų. Labiausiai – 31,5 proc. – per 2010 m. išaugo bendrovės „Lietuvos dujos“ importuojamų dujų kiekis ir užėmė pusę visos Lietuvos gamtinių dujų rinkos.
Gyventojai namuose pernai sunaudojo 9 proc. daugiau dujų – 198 mln. kub. m. Visą likusią dalį sudarė ne buitinių vartotojų sudeginamos dujos, kurie jų sunaudojo 14,7 proc. daugiau nei 2009 m.
Iki uždarymo IAE gamino didžiąją dalį Lietuvoje sunaudojamos elektros.
Pasak VKEKK, labiausiai gamtinių dujų vartojimas išaugo pirmąjį 2010 m. ketvirtį, kai dėl šalčių jų buvo sudeginta 41,5 proc. daugiau nei 2009 m. tuo pačiu metu.
Galima sumažinti kainą ir mažiau sunaudoti
„Uždarius IAE šiuo metu mes turime tris alternatyvas: Lietuvos elektrinėje galime deginti arba dujas, arba mazutą, arba importuoti elektrą iš Rytų. Tačiau bet kuriuo atveju Lietuva turi turėti dalį parengtų gamybinių pajėgumų tam atvejui, jei kokia elektros linija būtų atjungta“, – apie situaciją DELFI sakė Lietuvos energetikos instituto energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis.
Kadangi Lietuvos elektrinė visuomet yra pasirengusi ir gamina dalį elektros, tam ji sunaudoja nemažai dujų ir jos pagaminama elektra yra brangi.
„Iš tiesų yra padidėjusi priklausomybė nuo importo. Tik importuoti galime mažiau elektros ir daugiau dujų arba mažiau dujų ir daugiau elektros“, – konstatavo jis.
Lietuva, pašnekovo teigimu, galėtų šiek tiek sumažinti perkamų dujų kainą, jei sukurtų konkurenciją – pastatytų suskystintų gamtinių dujų terminalą.
Sunaudojamų dujų kiekį galima būtų sumažinti pradėjus daugiabučius aktyviau šildyti vietiniu biokuru, o ne rusiškomis dujomis.
„Centralizuotam šildymui dar galima naudoti biokurą, o elektrai gaminti ir toliau sudeginsime nemažai dujų, nes statome dar vieną bloką Lietuvos elektrinėje, kuris gali naudoti tik dujas. Dujų kaina taip pat labai jautru Jonavos „Achemai“, kadangi ji labai daug dujų sunaudoja trąšoms gaminti. Šio kuro kainos brangimas jiems yra pražūtingas, nes paskui sunku realizuoti trąšas pasaulinėse rinkose“, – komentavo mokslininkas.
Jis nesiėmė prognozuoti, kokios dujų kainos laukia ateityje.
„Kaip žinote, dujos seka naftos kainas. Šiuo metu naftos kaina šiek tiek mažėja, yra tam tikra tikimybė, kad ir dujų kaina stabilizuosis. Tiesa, jos kainos augimo dar gali būti, nes dujų kaina į naftos kainą reaguoja su šešių mėnesių vėlavimu. Vienu momentu buvo prognozuojama, kad nafta pabrangs iki 150 JAV dolerių už barelį, dabar tokių grėsmingų prognozių negirdėti“, – sakė V. Miškinis.
Anksčiau buvo pasirodę prognozių, kad rudenį rusiškos dujos gali brangti dar 30 proc.
Pasak komisijos, Lietuvai dujų kaina skaičiuojama pagal tipinę Europos tiekimo įmonėms taikomą dujų tiekimo kainų skaičiavimo formulę. Pagal šią formulę, dujų kaina skaičiuojama kiekvieną mėnesį, priklausomai nuo šešių kalendorinių mėnesių mazuto (1 proc. sieringumo) ir dyzelinio kuro kainų aritmetinio vidurkio bei euro ir JAV dolerio keitimo kurso.
VKEKK duomenimis, 2010 m. gamtines dujas importavo penkios Lietuvos įmonės: „Lietuvos dujos“, „Dujotekana“, „Haupas“, „Achema“, Kauno termofikacijos elektrinė.
Lietuva naudoja tik rusiškas dujas, nes neturi būdų, kaip atsigabenti šį kurą iš kitur. 83 proc. importuojamų dujų atkeliauja tiesiogiai iš Rusijos dujų milžino „Gazprom“.
