Seimo pirmininkė Irena Degutienė nesiryžo jau priimto įstatymo siųsti prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Paskutinę termino dieną parlamento vadovė paprašė, kad savo žodį tartų etikos sargai. Mat kilo abejonių, ar nebuvo pažeistas Seimo statutas - dokumentas dar neįsigaliojęs, bet jame, pavyzdžiui, numatyta, kad Vyriausybė iki balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti šiam teisės aktui įgyvendinti reikalingų įstatymų pakeitimo projektus. Jei etikos sargai neįžvelgs statuto pažeidimo, I. Degutienė turės perduoti įstatymą pasirašyti šalies vadovei.
Dėl Atsinaujinančių išteklių įstatymo buvo kilęs šurmulys paaiškėjus, kad Seimas balsavo vienaip, o projekte atsirado visiškai kita nuostata - atsiradusi pataisa suinteresuotiems asmenims būtų atvėrusi galimybę Lietuvos upėse statyti galingesnes nei 141 megavato hidroelektrines. Tuo tarpu Seimas buvo pritaręs priešingai nuostatai - kad jos negali būti galingesnės kaip 141 megavato.
Šiame chaotiškai priiminėtame įstatyme aptikta ir daugiau klaidų. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas jų suskaičiavo bent penkias. Etikos sargų vadovas mano, kad painiavos būtų buvę išvengta, jei politikai nebūtų įlindę ne į savo daržą: „Visais laikais energetikos klausimai buvo svarstomi Ekonomikos komitete. Bet Aplinkos apsaugos komitetas ėmėsi rengti įstatymą, kuris nei pagal savo turinį, nei pagal komiteto sudėtį jame negalėjo būti nagrinėjamas. Šio komiteto pagrindinė misija yra rūpintis gamtosauga, todėl jis turėjo oponuoti šio įstatymo rengėjams. Bet nueita kitu keliu.”
