Jo teigimu, šių AE iniciatoriams žmonės nerūpi, o jas planuojant laužomi tarptautiniai saugumo standartai.

Nepaisant Rusijos energetikos bendrovės „Rosatom“ įsitikinimo, kad pavyks priversti lietuvius persigalvoti ir palaikyti jų planus, A. Ažubalis tvirtino, jog Lietuva nesutiks į Kaliningrado srities projektą žiūrėti pro pirštus.

– Kaip vertinate Baltarusijos valdžios planus statyti branduolinę jėgainę 30 km nuo Lietuvos sienos?

– Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad Baltarusijos AE planuojama tik 50 km nuo Lietuvos sostinės. Taigi nelaimės atveju gali būti paralyžiuota visa Lietuva. Tiesa, Europoje esama pavyzdžių, kai AE yra greta sostinių, tačiau dėl šių projektų sutarė visos šalys. Tai esminis skirtumas.

Audronius Ažubalis
Mūsų esminė nuostata – Lietuva nėra prieš kaimyninių valstybių siekius išnaudoti atominę energiją, puikiai žinome, kad ir pati Lietuva plėtoja branduolinę energetiką. Tačiau ne tik gerosios kaimynystės tradicijos, bet ir tarptautiniai susitarimai įpareigoja pasirūpinti, kad valstybės ambicijos būtų suderintos su saugumo reikalavimais ir atsakomybe prieš savo ir pasaulio bendruomenę.

Tiek Baltarusijos, tiek Rusijos projektai, vykdomi greta Lietuvos, ES, NATO sienų, yra vykdomi grubiai pažeidžiant Espoo ir Branduolinės saugos konvencijas.

Į esminius, teisėtus Lietuvos klausimus dėl poveikio aplinkai vertinimo arba neatsakoma, arba atsakoma nevisiškai. Tai gryniausia imitacija, puoselėjama dar ir propagandine informacine kampanija, neva Lietuvai į visus klausimus atsakyta ir Lietuvą tenkina atsakymai. Daug dirbame tam, kad šis neskaidrumas būtų nušviestas ne tik regione, bet ir visame pasaulyje.

Iškalbingas dar ir faktas, kad statybose bus naudojami eksperimentiniai atominiai reaktoriai. Niekas, jokie ekspertai, manęs kaip piliečio neįtikins, kad tai „didesnės saugos reaktoriai“.

Kol nėra išbandyta praktikoje – tai tik popierinė teorija. Parinkta aikštelė Astrave neįvertinta TATENA (Tarptautinės atominės energijos agentūros – DELFI) ekspertų, ir, nors vertinimo procesas nebaigtas, jau pradėti statybos darbai, ko neleidžia Espoo konvencija. Todėl tik norisi pasakyti – mieli ponai, eksperimentuokite dykvietėje, negyvenamoje teritorijoje, o ne šalia miestų, ne šalia mūsų sostinės.

Kai girdžiu nuolat kartojamus Baltarusijos pusės argumentus apie tai, kad esą jų planuojamas projektas saugus, man kyla vienas esminis klausimas – jei viskas išties saugu – kam tada slėpti informaciją, atsisakyti priimti ekspertus, pasinaudoti siūloma pagalba? Tai pagrindinis rodiklis, kad ne viskas yra gerai ir kad esame dideliame pavojuje.

– Baltarusiai jau beveik užsitikrino finansavimą naujai AE. Tuo metu pastaruosius porą metų Lietuvos Vyriausybė laikėsi pozicijos, kad kaimynų planai nerimti ir jie mus tik gąsdina. Kaip manote, ar tokia laikysena nebuvo klaida? Ką Lietuva galėjo padaryti, kad pakeistų Baltarusijos sprendimą bent jau dėl jėgainės vietos?

– Čia noriu pasakyti aiškiai – mes negalime uždrausti kaimynams apskritai statyti branduolinių jėgainių. Ir daryti to nenorime. Nuo pat to momento, kai jie paskelbė apie savo ketinimus statyti SE, visą laiką kėlėme tinkamos aikštelės parinkimo, branduolinės saugos pagal tarptautinius standartus klausimus, siūlėme savo pagalbą. Tikėjome baltarusių pusės geranoriškumu ir atsakingumu.

Tačiau jau poveikio aplinkai vertinimo procese iškilo pagrįstų abejonių, o pastaruoju metu, kaip ir minėjau, matome visišką tarptautinių teisės aktų ignoravimą. Todėl keliame šį klausimą visais lygiais – ir ES, ir TATENA, kitose organizacijose ir forumuose.

–Kokios Lietuvos ar tarptautinės priemonės dabar galėtų pakeisti Baltarusijos nuomonę dėl jėgainės statybų?

– Pirmiausiai, tai nėra vien Lietuvos rūpestis, nes atominė energetika nepripažįsta kompromisų ir juolab valstybių sienų. Lietuvos pastangomis šis klausimas tapo bendru ES klausimu, 2011 m. kovo mėn. Europos viršūnių taryboje ES valstybių vadovai tai sutartinai patvirtino: sustiprinti ES reikalavimai, vadinamieji „Stress testai“ bus taikomi ES ir to pareikalauta iš kaimyninių valstybių.

Balandžio 4-14 d. Vienoje vykusioje Branduolinės saugos konvencijos peržiūros susitikime buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę suteikti visapusišką informaciją dėl atominių elektrinių, adekvačiai įvertinti jų poveikį gyventojams ir aplinkai, atsižvelgti į galimą poveikį, peržengiantį valstybių sienas, sustiprinti branduolinės saugos standartus.

Prie visų šių įvykių prisidėjo Lietuvos diplomatai. Ir tai ne pabaiga. Imamės ir imsimės visų teisinių priemonių, kad užkirstume kelią nesaugiems projektams.

Tikiu, kad tarptautinės bendruomenės balso tiek Baltarusija, tiek Rusija negali negirdėti, klausimas tik, ar jos ryšis šį balsą ignoruoti.

– Ne taip seniai JAV išreiškė paramą Baltarusijos AE. Kad ir kokie buvo to sprendimo motyvai, mūsų planams ir mūsų šalies saugumui tai nebuvo palankus sprendimas. Ar tai lėmė kokios nors mūsų užsienio politikos klaidos, netinkama strategija ar nepalankiai susiklosčiusios geopolitinės aplinkybės?

- Jau ne kartą yra kartota, kad nei JAV, nei Lietuva neprieštarauja atominės energetikos plėtojimui kaimyninėse šalyse iš principo. Tai, kokį energetinį balansą ji pasirenka, yra kiekvienos valstybės apsisprendimo reikalas.

JAV remia ir Lietuvos energetinės strategijos įgyvendinimą ir Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto vystymą. Tai JAV valstybės departamento buvo patvirtinta oficialiu pareiškimu po vasarį Vašingtone vykusio mano susitikimo su valstybės sekretore H. Clinton ir jos pavaduotoju D. Steinbergu.

Kartu tiek JAV, tiek Lietuva reikalauja, kad būtų laikomasi aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų.

– Kaip manote, ar Rusijos ir Baltarusijos AE projektai mūsų kaimynystėje – tai konkurencijos ar susitarimo padarinys?

– Neįžvelgiame jokios ekonominės logikos ir poreikio Kaliningrado sričiai statyti tokį objektą, kai jau šiuo metu yra elektros energijos gamybos perteklius ir be AE, nėra jungčių su kitomis šalimis, išskyrus Lietuvą, nėra reikalingų galios rezervavimo pajėgumų, realizacijos rinkos.

Audronius Ažubalis
Taip pat kol kas neteko girdėti, kad pasaulyje pripažinta, gerą reputaciją turinti kompanija būtų pareiškusi norą investuoti Baltarusijos ar Rusijos AE projektuose, nors žinome, kad tokių investuotojų karštligiškai ieškoma. Viena to priežasčių, mano nuomone, yra neatsakyti klausimai dėl objektų saugos ir ekonominio pagrįstumo.
Be to, negalime nepastebėti ir to, kad viešojoje erdvėje gerokai daugiau diskusijų skiriama Baltarusijos planuojamai AE, o pamirštama, kad Kaliningrade AE planuojama taip pat neskaidriai ir nesilaikant tarptautinių reikalavimų.

– Kaip Baltarusijos AE statybos gali paveikti Lietuvos siekius turėti savo branduolinę jėgainę ir rasti jai tarptautinį investuotoją?

– Skirtingai nuo Baltarusijos ir Kaliningrado AE projektų, planuojama Visagino elektrinė yra, kaip ekspertai sako, geriausiai šiuo metu Europoje parengtas branduolinės jėgainės projektas. Jis įgyvendinamas laikantis aukščiausių saugos reikalavimų, teigiamai įvertintas TATENA ir kitų ekspertų

Visagino atominė elektrinė yra ne vien Lietuvos, tai regioninis projektas, kuriame dalyvauja Latvija, Estija ir Lenkija. Tam yra sutelkta visa politinė parama, statomos reikalingos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, užtikrinamos rezervinės galios, garantuota paklausa regione. Tai yra europinės svarbos projektas ir jo įgyvendinimui negali daryti įtakos kitos šalies planai vystyti atominę energetiką.
Lietuva Visagino projektą įgyvendina atsakingai, pagal aukščiausius atominės saugos reikalavimus, su niekuo nelenktyniauja ir dėl skubos kompromisinių sprendimų nedaro.

– Ko ketinama imtis Lietuvos gyventojams apsaugoti, jei Baltarusijos jėgainė bus pastatyta. Pavyzdžiui, kur bus evakuojamas Vilnius?

– Žinoma, turime galvoti ir įvertinti visus scenarijus, taip pat ir pačius blogiausius, jeigu neduok Dieve, nugalėtų kaimynų neatsakingumas.
Rengiant AE projektus visuomet rengiami ir evakuacijos planai, sudaromi atitinkami dvišaliai susitarimai. Tačiau kol nesame gavę iš Baltarusijos pusės išsamios informacijos apie galimas grėsmes ir rizikas, negalime parengti atitinkamų sprendimų.

Tenka tik apgailestauti, kad kaimyninių projektų iniciatoriams žmonės, švelniai tariant, nerūpi. Juk kalbama ne tik apie Lietuvą, bet ir apie Baltarusijos, Rusijos piliečius. Diskusija visuomenėje apie galimus pavojus yra slopinama, netgi Astravo vietovės gyventojams neleidžiama išreikšti savo nuomonės.

– Lietuva nesutiktų mainais į baltarusių planų pakeitimą atsisakyti savo AE projekto, kurį baltarusiai prikiša kaip panašų atvejį, kai kaimyninės šalies elektrinė statoma šalia sienos?

– Visagino atominė elektrinė ir Baltarusijos atominė elektrinė yra nelygintini, absoliučiai skirtingi atvejai.

Visagino AE yra statoma senoje, laiko ir tyrimų išbandytoje vietoje – pakeičiant Ignalinos AE. Lietuva atliko papildomus seisminius tyrimus, aikštelės tinkamumą yra pripažinusi TATENA misija. Mes viską atliekame skaidriai ir atsakingai prieš visuomenę, mes statome ne tik sau, bet ir visam Baltijos regionui.

Kalbėdamiesi su Baltarusija, mes pabrėžiame ne artumą prie sienos, o prie tankiai apgyvendintų vietovių, prie Lietuvos sostinės, kur sutelktos visos valdžios institucijos, kur gyvena šimtai tūkstančių žmonių. Tad kyla klausimas – ką mes lyginame?

Pabaigoje norėčiau grįžti prie kaimynų laikysenos.

Praėjusią savaitę mus pasiekė Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų pareiškimai, esą jie, padedant TATENAI, „privers“ Lietuvą „susitarti“.
Norisi paklausti – „susitarti“ dėl ko? Dėl to, kad pro pirštus žiūrėtume į neskaidriai vystomus atominės energetikos projektus? Tikrai nepavyks.
Aš tikiuosi, kad greičiau jau mums, padedant tarptautinei bendruomenei, pavyks juos , nenoriu vartoti žodžio „priversti“, sakau įtikinti, kad visada verta laikytis tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų. Ir pirmiausiai, dėl savo piliečių saugumo.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją