„Žinote, stebina tai, kad Baltarusija, kuri labiausiai iš visų nukentėjo nuo Černobylio tragedijos, ir toliau rengiasi plėtoti savo branduolinę energetiką ir vėl lipa ant to paties grėblio“, – trečiadienį internetinėje konferencijoje kalbėjo jis.
Šią konferenciją 25-ųjų Černobylio tragedijos metinių proga rengė naujienų portalas DELFI kartu su nepriklausomais Baltarusijos žurnalistais ir Ukrainos ambasada kaimyninėje šalyje.
„Didžiausia Baltarusijos projekto problema – jo vieta. Atvirai pasakysiu, Lietuva neprieštarauja Baltarusijos branduolinės energetikos ambicijoms, bet tiksliai galiu pasakyti, kad Astravo variantas mums netinka. Žinote, tarptautinėje praktikoje nė karto negirdėjau, kad kurio nors projekto visa nauda tektų vienai šaliai, o visi rizika ir galimos grėsmės – kitai. Jeigu nutiktų tragedija, ne tik Vilnių reikėtų evakuoti. Atvirai kalbant, visa mūsų valstybė būtų paralyžiuota“, – tvirtino URM pareigūnas.
Jis atkreipė dėmesį, kad iš televizijos bokšto matyti Mikailiškės kaimelis, kuriame planuojama statyti jėgainę.
Dar vienas argumentas prieš – toje vietoje, kur numatyta aikštelė, 1907 m. buvo užfiksuotas pats stipriausias žemės drebėjimas Baltarusijos istorijoje – beveik 7 balų pagal Richterio skalę.
„Visos mūsų valstybinės institucijos daug kartų norėjome išsiaiškinti, kokiais kriterijais remdamasi Baltarusija renkasi Astravo aikštelę. Niekas jokių atsakymų mums neatsiuntė, į kiekvieną klausimą atsiunčiamas atsakymas be atsakymo. (...) Baltarusija jau kartą svarstė AE statybas netoli Minsko, taigi jums ir siūlome, perkelkite 30 km nuo Minsko savo projektą ir tada viskas bus geriau“, – sakė jis.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje planuojama statyti eksperimentinį reaktorių.
„Visose tarptautinės konvencijos sako, kad eksperimentinio reaktoriaus negalima statyti šalia tankiai apgyvendintų punktų. (..) Žinote, kai arklys statomas paskui vežimą, tai yra blogai. Draugiško kaimyniškumo čia net kvapo nejaučiu“, – kalbėjo V. Samuila.
Jam pritarė ir kiti lietuvių atstovai konferencijoje.
„Nauda, kurią suteikia AE, turi nusverti radiacijos riziką, kurią kelia jėgainė. Dėl to mes manome, kad mūsų kaimynai turėtų rinktis kitą aikštelę. Kitas aspektas, kai renkama aikštelė, reikia pažiūrėti, kokia yra tarptautinė teisė ir jos reikėtų laikytis“, – kalbėjo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos Branduolinės saugos departamento direktorius Sigitas Šlepavičius.
„Atkreipiu dėmesį, kad amerikiečiai po Fukušimos avarijos savo piliečiams liepė pasitraukti nuo jėgainės 80 km spinduliu. Taigi Vilnius į šią zoną tikrai patenka, o Kaunas irgi labai priartėja. Mūsų partija pasisako prieš visų trijų AE (Lietuvos, Kaliningrado ir Baltarusijos – DELFI) statybą tokioje mažoje teritorijoje. Pasaulyje nėra taip tankiai pastatytų AE tokioje gausiai apgyvendintoje teritorijoje“, – tvirtino jis.
Diriguoja V.Putinas
Žurnalo „Valstybė“ žurnalistas Eduardas Eigirdas mano, kad šios jėgainės projektas yra geopolitinis smūgis Baltarusijai ir Baltijos šalims.
„Mes manome, kad visam šiam projektui diriguoja V. Putinas. A. Lukašenka dėl slegiančios ekonominių problemų sutinka su visomis jo idėjomis. O idėja yra tokia – jeigu Baltarusijos AE stovės netoli Vilniaus, tai reiškia, kad baltarusių ir lietuvių santykiai pablogės. Dėl to Baltarusijai bus dar sunkiau integruotis į Vakarus. Tai yra geopolitinis smūgis Baltarusijai, Lietuvai ir Baltijos šalims. Mes turbūt turime pasirinkimą atsisakyti savo projekto ir paprašyti V. Putino toliau patraukti Baltarusijos AE. Tačiau tuomet turime pamiršti apie energetinę nepriklausomybę, o su jos praradimu dalinai prarandama ir politinė nepriklausomybė“, – kalbėjo žurnalistas.
Šioje konferencijoje taip pat buvo transliuotas specialus Baltarusijos opozicionieriaus Stanislavo Šuškevičiaus interviu, kuriame jis tvirtino, kad naujos AE vieta pasirinkta remiantis politiniais sumetimais.
„Esu AE statybų šalininkas, tačiau nepalaikau dabartinio projekto ir numatytos aikštelės, todėl kad ji parinkta remiantis politiniais sumetimais. Tai viena iš agresyvumo ir karo apraiškų. Atominę elektrinę norima pastatyti Vilijos baseine, o ši upė ir Neris, į kurią įtaka Vilija, prateka per Vilnių“, – kalbėjo S. Šuškevičius.
Jo nuomone, naujos jėgainės statybos neturi kelti grėsmių kaimynams ir statybos galimos tik pakeitus valdžią.
„Nereikia kurti grėsmių kaimyninėms vyriausybėms arba mėginti įtikinti jas, kad joms tai nekelia grėsmės. Dėl to pakartoju, kad esu atominės energetikos šalininkas, tačiau nesu karinės branduolinės energetikos šalininkas . AE statyti Baltarusijoje galima tik pakeitus valdžią. Tai turi būti mokslinis pasirinkimas, o dabar tai yra pasirinkimas grasinti kaimynui“, – dėstė S. Šuškevičius.
Opozicionierius įžvelgia problemą ir dėl to, kad jėgainę planuoja statyti Rusijos bendrovė: „Baltarusijos vadovai Rusiją pasirinko tam, kad sulauktų jos palaikymo. O iš tikrųjų tam, kad Rusija labai tvirtai savo rusiška koja stotų ant mūsų de jure nepriklausomos Baltarusijos žemės“.
Jo tvirtinimu, geriausi Baltarusijos mokslininkai nebuvo prileisti prie aikštelės rinkimo naujai AE.
Kalba apie energetinę nepriklausomybę
Tačiau visai kitokią poziciją išsakė Baltarusijos Jungtinio energetinių ir atominių tyrimų instituto atstovas Borisas Popovas, kuris tvirtino, kad jėgainė reikalinga ir ekonomikai, ir dėl energetinės nepriklausomybės.
“Kaip žinome, dabar 95 proc. visos energijos Baltarusijoje gaminama iš gamtinių dujų, kurias tiekia vienintelis tiekėjas – Rusija. Kuro, iš kurio gaminama elektra, diversifikacija yra vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių padidinti energetinę nepriklausomybę. Be to, mūsų saugyklose gamtinių dujų mes galime turėti gal trims mėnesiams, o gal dar ir trumpesniam laikui. Tuo metu branduolinio kuro mes galime saugoti ir metams ir ilgesniam laikui“, – kalbėjo jis.
„Kiekviena aikštelė turi savų pliusų ir savų minusų. Ką galima būtų pasakyti apie Astravo aikštelę? Ten esantis gruntas labiausiai tinka jėgainės statyboms. Taip, Jūs teisus. Pagal priimtą sprendimą jėgainę greičiausiai statys Rusija. Svarbu tai, kas bus eksploatuojanti organizacija, aš manau, kad jėgainę valdys Baltarusijos organizacija“, – sakė B. Popovas.
Baltarusija neturi savų specialistų
tuo tarpu Baltarusijos profesorius, technikos mokslų daktaras Georgijus Lepinas, aktyviai prisidėjęs likviduojant Černobylio avarijos padarinius, atkreipė dėmesį, kad viskas šiose statybose priklausys nuo Rusijos.
„Jeigu jėgainę statys Rusijos bendrovė „Rosatom“, tai viskas bus susieta su Rusija. Kas pastatys reaktorius, tas tieks ir reikiamas detales bei paslaugas. Kalbos, kad jėgainę aptarnaus mūsų žmonės, atleiskite, juokingai atrodo. Mes neturime nė vieno tokios srities specialisto. Atleiskite, bet kas moka, tas ir muziką užsakinėja. Rusija to neišleis iš savo rankų, o aptarnaujančio personalo pas mus nėra ir artimiausius 20 metų nebus. Tie jaunuoliai ir merginos, kurios dabar išleidžiamos iš instituto, tik po 20 metų bus specialistai“, – kalbėjo profesorius.
Jo skaičiavimu, 1200 megavatų galios vieno bloko statybos kainuoja apie 15 mlrd. JAV dolerių. Taip pat Baltarusija neturi galingų elektros tinklų, kurių reikėtų pastačius jėgainę, be to, jis atkreipė dėmesį, kur bus dedami tūkstančiai tonų radioaktyvių atliekų.
Mato žalą šalies prestižui
Nevyriausybinės organizacijos „Europietiška Baltarusija“ koordinatorius Andrejus Babickis tvirtino, kad priimant sprendimą dėl AE Baltarusijos valdžia neatsižvelgė ne tik į Lietuvos interesus, bet ir į baltarusių, gyvenančių tiek Lietuvos teritorijoje, tiek šalia planuojamos aikštelės.
Jo teigimu, toks elgesys pakenks šalies įvaizdžiui.
Anot jo, organizacija kreipėsi į Rusijos prezidentą ir premjerą, prašydama atkreipti dėmesį į tai, kad po Fukušimos nelaimės daugelis šalių peržiūri savo branduolines programas, o tuo metu Rusija ketina finansuoti Baltarusijos AE.
DELFI primena, kad Baltarusija naują AE ketina statyti Astravo rajone maždaug 50 km nuo Vilniaus arba 30 km nuo Lietuvos sienos.
Planuojama, kad pirmasis Astravo rajone planuojamos statyti jėgainės blokas veikti pradės 2017 m., o antrasis – 2018 m.
