Ketvirtadienį DELFI konferencijoje atsakinėdamas į skaitytojų klausimus jis tvirtino, kad nuosava AE būtų naudinga šalies ekonomikai, nes Lietuvoje liktų pinigai, šiuo metu išleidžiami užsienio elektrai pirkti.
„Lietuva daugumoje pramonės sričių yra importuojanti valstybė ir labai svarbu šiame projekte matyti makroekonominę naudą valstybei. Kaip žinome, mes turėsime dalį šios pagamintos elektros, o kita dalis bus eksportuojama. Šiuo metu už importuojamą elektros energiją per metus mes sumokame apie milijardą litų, kurių didžioji dalis, pastačius savo elektrinę, liks Lietuvoje“, – klausiamas, ar ne geriau Lietuvai būtų prisijungti prie baltarusių ar Kaliningrado AE, sakė R. Vaitkus.
Anot jo, atsinaujinanti energetika negali patenkinti viso šalies poreikio.
„Atsinaujinanti energetika yra labai svarbi mūsų energetiniame balanse, tačiau jos gaminama energija nėra tolygiai pagaminama: vėjas pučia ne visada, saulė šviečia irgi tik dieną, todėl reikalingą vartojimui kiekį vis tiek turime kažkokiu būdu pasigaminti. Kitas dalykas – ši energetika yra dotuojama, nes rinkos sąlygomis ji neatsiperka“, – sakė R. Vaitkus.
Jo teigimu, šiuo metu neįmanoma vienareikšmiškai atsakyti, kada tokia jėgainė galėtų atsipirkti.
„Naujos elektrinės atsipirkimas priklauso nuo verslo modelio ir pinigų kainos. Norėčiau pasiremti praėjusiais metais OECD ir Tarptautinės energetikos agentūros atlikta išsamia elektros energijos gamybos sąnaudų vertinimo studija. Joje aiškiai matyti, kad branduolinė energetika yra labai konkurencinga kitų gamybos rūšių atžvilgiu“, – tvirtino Visagino atominės elektrinės išorinių reikalų direktorius.
AE projektas jau kainavo 28 mln. Lt
R. Vaitkus tvirtino, kad planai turėti pastatytą AE 2020 m. neatsilieka nuo tvarkaraščio, o visiems parengiamiesiems projektams atlikti per 4 metus išleista apie 28 mln. Lt.
„Projekto pradžiai reikalingi darbai yra visiškai atlikti: yra užbaigta 30 projektų – nuo poveikio aplinkai vertinimo, kuris vyko apie dvejus metus su tarptautiniu derinimu, iki seisminio aikštelės įvertinimo“, – pasakojo jis.
Daugiau nei pusę naujai planuojamos jėgainės akcijų ketinama atiduoti strateginiam investuotojui, tačiau jo paieškos stringa – praėjusių metų pabaigoje žlugo viešas konkursas, dabar esą vyksta tiesioginės derybos.
„Šiuo metu vyksta tiesioginės derybos su potencialiais investuotojais, deja, dėl pasirašytų konfidencialumo sutarčių, negaliu pakomentuoti nei įmonių skaičiaus, nei kas tai yra, nei iš kur. Mūsų strateginio investuotojo samprata yra tokia: tai būtų kompanija, kuri turėtų patirtį ir pastatyti AE, ir eksploatuoti, ir pabaigti eksploataciją atėjus laikui“, – teigė jis.
Šių derybų rezultatai turėtų paaiškėti per kelis mėnesius.
Po Japonijoje įvykusių sprogimų bei radiacijos lygio padidėjimo aplink Fukušimos AE, dalis skaitytojų teiravosi, kam apskritai Lietuvai reikalinga AE.
Tačiau R. Vaitkus tvirtino, kad Lietuvos aikštelė yra saugi.
„Visų rizikų niekada neįmanoma numatyti. Tačiau mūsų plokštuma yra viena iš ramiausių seisminių vietų, vargu, ar per 60 m. ji pasikeis.
Be to, šiandien naudojamos saugos priemonės apsisaugoti nuo žemės drebėjimo yra nepalyginamai saugesnės nei buvo planuojamos prieš 50 metų, kai statytos pirmosios AE“, – skaitytojams atsakinėjo jis.
Šiuo metu Lietuva daugiau nei pusę reikiamos elektros importuoja iš Rusijos.
DELFI primena, kad Ignalinos atominę elektrinę Lietuva galutinai uždarė 2009 m. pabaigoje. Šios jėgainės uždarymas, kurioje veikė Černobylio tipo RBMK reaktoriai, buvo viena iš Lietuvai keltų sąlygų stojant į Europos Sąjungą.
Apie planus rudenį pradėti naujos AE statybas pranešė ir Baltarusija. Kaimynė planuoja, kad naujoji jos jėgainė turėtų atsirasti apie 20 km nuo Lietuvos sienos ir apie 50 km nuo Vilniaus.
Apie ketinimus statyti AE yra paskelbusi ir Kaliningrado sritis.
