„Nėra tarptautinių saugumo standartų statyboms, yra minimalūs saugumo standartai informacijai, jeigu įvyksta nutekėjimas ir pan. Bet nėra jokių statybos standartų. Nėra taip, kad reaktoriai nebus pastatyti, jeigu jie neatitinka tam tikrų konkrečių kelių standartų. Kaip jūs priversite Iraną laikytis tų pačių standartų? Kaip priversite kitas šalis tai daryti?“, - paklaustas, ar gali būti garantuotas Kaliningrado ir Baltarusijos atominių jėgainių saugumas pagal aukščiausius tarptautinius standartus DELFI teigė S. Singeris.
Jo teigimu, Fukušimos jėgainė Japonijoje buvo viena saugiausių pasaulyje, o eksperimentiniai reaktoriai Baltarusijoje ir Kaliningrade gali būti pastatyti, jei tik turės tinkamą finansavimą.
Lietuvai ieškant išeičių kaip apsisaugoti nuo galimo pavojaus dėl pasienyje statomų atominių objektų, S. Singeris užsimena apie galimybę kartu su Europos Sąjunga (ES) derėtis dėl saugumo užtikrinimo.
„Tikiuosi, kad ES galės tai padaryti, tarkim naudodamasi prekybos ginklu. Jeigu atominės jėgainės Kaliningrade ir Rusijoje neatitiks nors europietiškų standartų – šalių lauktų prekybinės pasekmės. Tarkim. Bet čia tas pats, kas priversti bet kurią ne ES narės gamyklą laikytis ES standartų“, - DELFI sakė S. Singeris.
Tačiau Pasaulio gamtos fondo energetikos politikos direktorius sako nesąs didelis atominės energetikos gerbėjas, jo nuomone – tai labai brangi ir neapdrausta sritis, nes joks bankas ar draudimo bendrovė nesiims drausti atominių jėgainių dėl tenkančios rizikos. Be to, jau pastatytų jėgainių eksplotacija palyginti pigi, tačiau naujų statyba atseis labai brangiai.
„Dabar statomos dvi atominės elektrinės Suomijoje ir Prancūzijoje jau dabar atsilieka nuo terminų ir išlaidos išaugo 180 proc. daugiau nei planuota (...) Be to, statybos išlaidos kompensuojamos iš anksto padidinus vartotojų sąskaitas, kurie sumoka iš anksto už tai, ko dar neturi“, - teigia jis.
Pasaulio gamtos fondo energetikos politikos direktorius siūlo labiau patikėti atsinaujinančiai ištekliais energetikoje ir tokioms šalims kaip Lietuva permąstyti galimybę importuoti energiją iš šalių, kurios labiau tinkamos energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybai.
„Mes nesakome, kad kiekviena šalis gali patenkinti savo energijos poreikius iš atsinaujinančios energetikos. Tikrai ne. Bet jūs Lietuvoje geriate kavą, perkate medvilninius drabužius, nors nei kava, nei medvilnė pas jus neauga. Aš manau, kad mes galėtume turėti laisvą prekybą energija, ir ji būtų gaminama ten, kur tai pavyktų padaryti geriausiai“, - sako S. Singeris.
Tuo tarpu Klimato kaitos direktorato prie Europos Komisijos atstovas Arturas Runge-Metzgeris Budapešte vykstančioje klimato kaitos konferencijoje teigė, kad kiekviena šalis turi apsispręsti dėl atominės energetikos.
„Kiekviena šalis sprendžia pati ir mes turime gerbti šį pasirinkimą. Vienos stato dujotakius, kitos – atomines jėgainės, ir tai suprantama. Šioje rinkoje turi būti konkurencija“, - teigė A.Runge -Metzgeris.
