Šis sprendimas galios iki 2012 m. balandžio, taigi kainos didėjimą gyventojai labiausiai pajus nuo rudens.

Prisidėjus minėtai kompensacijai, centralizuotai teikiama šiluma sostinės gyventojams kainuos 24,69 ct/kWh, kai šilumos punktas priklauso gyventojams ir 26,71 ct/kWh, kai punktas priklauso „Vilniaus energijai“.

Kai punktas priklauso gyventojams, jie moka papildomai už jo priežiūrą, o kai „Vilniaus energijai“, ji priežiūrą įskaičiuoja į šilumos kainą.

Šiuo metu šiluma Vilniuje kainuoja 23 ct/kWh.

Šios nepadengtos kuro sąnaudos, kurios iš viso sudaro 41,4 mln. Lt, „Vilniaus energijai“ atsirado per praėjusių metų gegužę-rugsėjį, kai brango dujos, tačiau įmonė šilumos nebrangino.
Šilumos tiekimo įmonės turi šilumos kainą didinti arba mažinti, jei kuras pinga arba brangsta daugiau nei 5 proc. Šilumos kaina Vilniuje nesikeičia nuo praėjusių metų gegužės.

Šiuo metu vilniečiai jau moka 1,32 ct/kWh kompensaciją „Vilniaus energijai” už 2008-2009 m. šildymo sezono metu negautas pajamas, kai šiluma nebuvo branginama, nors augo dujų kaina.

Šią kompensaciją gyventojai turės mokėti iki 2013 m. spalio.

VKEKK šilumos kainą vienašališkai nustatė po to, kai Vilniaus miesto savivaldybė nepriėmė sprendimo dėl kainos sostinės gyventojams.

„Šilumos kaina galėjo nekilti arba kilti mažiau, jei savivaldybė būtų susitarusi dėl kuro kainų didėjimo susidariusią skolą išdėlioti ilgesniam periodui. Man sunku vertinti už savivaldybę, priminsiu, kad tuo metu vyko rinkimai, bet įstatymas yra įstatymas ir jis nepriklauso nuo rinkimų ciklo, jis turi būti vykdomas. Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad jeigu savivaldybė laiku nepriima sprendimo, kainas vienašališkai nustato VKEKK“, – po posėdžio žurnalistams sakė VKEKK narys Danas Janulionis.

Dėl tokios pačios situacijos, jo teigimu, kaina didės beveik visuose didmiesčiuose. Šilumos ūkio įstatyme numatyta, kad šilumos kaina turi būti nustatyta per 30 d. nuo bazinės kainos nustatymo, kuri buvo patvirtinta gruodį.

Vilniaus miesto meras Raimundas Alekna DELFI pirmadienį sakė, kad kompensacijos klausimą nagrinėję komitetai apskritai nepritarė kompensacijos mokėjimui, todėl šis klausimas ir nebuvo traukiamas į tarybos darbotvarkes.

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas DELFI sakė, kad šilumos kainos nedidinimas paskui dujų kainą nedraudžiamas įstatymų.

Jis sakė, kad ateityje bus svarstoma, ar laukti metų pabaigos ir paprašyti įskaičiuoti kompensaciją į kainą ar šilumą branginti paskui dujas.

Nenori priimti nepopuliarių sprendimų

VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė DELFI anksčiau sakė, kad šiluma Vilniuje nebrango nuo gegužės, nors per metus rusiškų dujų kaina padidėjo 16 proc.

Ji sako pastebėjusi tendenciją, kad įmonės delsia šilumos kainą branginti paskui dujas ir metų pabaigoje palieka VKEKK gyventojams į kainą įskaičiuotų negautų pajamų kompensaciją.

Miestų tarybos, tvirtindamos šilumos kainą, turi teisę tartis su šilumos tiekėjais dėl kompensacijos išdėstymo ilgesniam laikotarpiui, tačiau esą iš šios delsia imtis veiksmų ir palieka VKEKK kainą nustatyti vienašališkai, kaip įpareigoja įstatymas.

Jos nuomone, įmonės ir politikai taip elgiasi nenorėdami priimti nepopuliarių sprendimų.

„Šių nepopuliarių sprendimų nukėlimas tiek iš įmonės, tiek iš savivaldybių tarybų pusės tampa kone masiniu reiškiniu“, – teigė D. Korsakaitė.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija tvirtina, kad šilumos tiekėjai šilumą branginti delsia, nes „įmonių vadovai patiria politinio susidorojimo grėsmę".

Bendrovė „Lietuvos dujos“ pranešė, kad dujos vasarį ne buitiniams vartotojams kainavo 958 Lt už tūkstantį kubinių metrų. Jos duomenimis, ir toliau prognozuojamas nuosaikus kainos augimas.

Vilniuje maždaug 90 proc. šilumos gaminama iš rusiškų dujų.