Anksčiau skelbta, kad projektu domisi Rusijos dujų tiekėja „Gazprom“.
„Lietuva palaiko visas pastangas – tiek Latvijos, tiek Lietuvos – užtikrinti dujų rinkos sukūrimą, kuris galėtų nepriklausyti nuo vieno tiekėjo. Dabar turime labai gerą elektros energijos biržos įkūrimo patirtį, taigi abi šalys siekia, kad ateityje atsirastų ir dujų birža. Tam yra keli būdai. Pirmiausia infrastruktūra ir vamzdynų sujungimas su Šiaurės šalimis ir Lenkija per abiejų šalių teritorijas. Ar užtenka ir reikia tik vieno terminalo visoje Baltijos pakrantėje, čia yra atskiras klausimas. Mes siekiame bet kokiu būdu turėti tiekimo garantijas ir alternatyvas, todėl Lietuva kol kas planuoja statyti mažo galingumo terminalą savo teritorijoje, bet tikrai neprieštaraus, jeigu Latvija statys stambesnį centrą, tuo labiau, kad ten yra didžiulė saugykla“, - bendroje spaudos konferencijoje kalbėjo D. Grybauskaitė.
Šalies vadovė sako labai apsidžiaugusi, kad Latvijos prezidentas patikino, jog projektas bus atiduotas vykdyti valstybinei įmonei, o ne privačiai bendrovei, kuria galėtų tapti bet kuri iš „Gazprom“ dukterinių įmonių – tokiu atveju terminalas taptų vienintelio dujų tiekėjo Baltijos šalims savininku ir dujų tiekimo alternatyva užtikrinta nebūtų.
„Abu projektai neprieštarauja vienas kitam, aš labai džiaugiuosi, kad Latvijos prezidentas patikino, jog projektas bus atiduotas valstybinei įmonei, o ne privačiai, valstybės rankose yra ir Lietuvos įmonė, kuri statys. Tai užtikrins saugumo garantijas abiem valstybėms, kad ateity tos įmonės negalėtų patekti tam tiekėjui, nuo kurio stengiamės turėti alternatyvą“, - teigė D. Grybauskaitė .
Latvijos prezidentas V. Zatleras taip pat pabrėžė, kad dujų terminalo statybas siūloma patikėti valstybinei bendrovei „Latvenergo“, kuri yra suinteresuota žemomis dujų kainomis.
„Šiame projekte, kurį siūlo Latvija, patikėta šį projektą įgyvendinti energetikos kompanijai „Latvenergo“, kuri yra didžiausia dujų vartotoja Latvijoje ir yra suinteresuota, kad būtų kuo mažesnė dujų kaina“, - kalbėjo Latvijos valstybės vadovas.
Pasak V. Zatlero, dujų terminalą Latvija siekia statyti todėl, kad šioje vietoje yra didelė dujų saugykla ir didelio galingumo vamzdynas. Esą juo vamzdynas ateityje turėtų būti papildytas jungtimis su Estija ir Suomija bei Lenkija. Tuomet esq būtų galima pasiekti, kad dujas Baltijos šalys pirktų biržoje.
DELFI primena, kad apie suskystintų dujų terminalus svarsto visos trys Baltijos šalys, tačiau Latvijos vyriausybė siekia, kad Rygos uoste planuojamas projektas būtų paskelbtas regioniniu ir galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos (ES) paramą.
Latvijoje dar nėra oficialiai paskelbta, kas investuotų į terminalą, tačiau didelį susidomėjimą esą rodė kompanija „Itera Latvia", kuri yra antrinė Rusijos bendrovės įmonė ir kartu su „Gazprom" bei „E. On Ruhrgas" valdo Latvijos dujų bendrovę „Latvijas Gaze".
Lietuvos vyriausybės teigimu, suskystintų dujų terminalas Klaipėdoje gali būti pastatytas iki 2014 metų. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra sakęs, kad Lietuva jį pastatytų savo jėgomis, bet paskui galėtų pasidalyti akcijomis su Latvija ir Estija proporcingai gamtinių dujų suvartojimui.
Šiuo metu Lietuva visas dujas gauna tik iš „Gazprom".
