Politikai į sprendimą sutiko netgi įrašyti griežtą liberalo Vidmanto Martikonio pataisą, kuria savivaldybės administracijos direktorius įpareigojamas nutraukti sutartį tarp savivaldybės, „Vilniaus šilumos tinklų“, „Vilniaus energijos“ bei koncerno „Dalkia“, jeigu per keturis mėnesius nepavyks susitarti dėl visų reikalaujamų nuostatų įtraukimo į sutartį.

V. Martikonio pataisą parėmė 21 tarybos narys, prieš buvo 12 ir dar 4 politikai susilaikė. Visą sprendimą tarybos nariai patvirtino bendru sutarimu.

Prieš V. Martikonio pataisą balsavo liberalcentristas Gintautas Babravičius, konservatorius Arvydas Šaltenis, „vilniečių“ frakcijos nariai Algimantas Vakarinas, Darius Maskoliūnas, Gediminas Daubaras, Kęstas Nėnius, Rusų sąjungos atstovė Larisa Dmitrijeva, buvęs Vilniaus meras Vilius Navickas ir Lenkų rinkimų akcijos nariai Irena Litvinovič, Jaroslavas Kaminskis, Juzefas Kvetkovskis bei Zbignievas Maciejevskis.

Susilaikė liberalcentristė Genovaitė Karolina Meilūnienė, jos frakcijos kolega Regimantas Čiupaila, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok ir konservatorius Žibartas Jackūnas.

Prašys atsižvelgti į 14 nuostatų

Remiantis trečiadienį priimtu sprendimu, persiderėti dėl sutarties pavedama administracijos direktoriui, kurio pareigas šiuo metu eina socialdemokratas Vytautas Milėnas. „Tačiau derybų proceso priežiūrai iš frakcijų atstovų siūloma sudaryti darbo grupę, kuri prižiūrėtų tuos dalykus, kaip vyksta, ir informuotų savo frakcijas“, - pasakojo idėjos autorius, liberalas Arūnas Štaras.

Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį norima papildyti 14 nuostatų: pirmąja jų norima įrašyti tikslą, kad šilumos ir karšto vandens kaina būtų kiek įmanoma žemesnė.

„Rimantas Germanas („Vilniaus energijos“ komercijos direktorius - DELFI) įtikinėja, kad mūsų tikslas jau įrašytas sutartyje. Tai aš tikrai galiu pasakyti, kad statau butelį, jeigu surasite, kad toks tikslas toje galiojančioje sutartyje yra įrašytas. Jo nėra. Yra įrašyta tai, kad „Vilniaus energija“ vadovausis teisės aktais“, - pristatydamas klausimą pasakojo A. Štaras.

Taip pat norima susitarti dėl griežtesnės „Vilniaus energijos“ vykdomų pirkimų kontrolės bei dėl informacijos teikimo savivaldybei apie faktinį išnuomoto turto valdymą. Tai reiškia, kad savivaldybė pageidauja būti informuota apie Prancūzijos įmonės „Dalkia“ ir įmonės „Icor“ (buvusi „Rubicon group“) susitarimus.

Politikai panoro keisti šilumos energijos kainos arba tarifo nustatymo formulę bei reikalauja sužinoti „Vilniaus energijos“ investicijų į šilumos tinklus sumą.

Savivaldybė taip pat suskato domėtis, kaip būtų galima aiškiau reglamentuoti investicijų plane nenumatytų „Vilniaus energijos“ investicijų į šilumos tinklų turtą perdavimą. Politikai, be kita ko, nori susitarti ir dėl „Vilniaus šilumos tinklų“ auditoriaus parinkimo bei pageidautų panaikinti sutarties nuostatą, kad esą savivaldybė negali priimti sprendimų, kurie prieštarauja šilumos tinklų nuomos sutarčiai.

Trečiadienį priimtame sprendime deklaruojamas ir noras atsisakyti sutarties punkto, jog iš Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamos įstaigos turi išlikti centralizuoto šilumos tinklo vartotojais, norima susitarti dėl pajamų, kurias šilumos energiją teikiančios įmonės gauna pardavusios anglies dioksido išmetimo mažinimo ir apyvartinius taršos leidimus, priklausomybės ir panaudojimo.

Galiausiai, sutartyje pageidaujama reglamentuoti pelno, gauto už elektros energijos pardavimą, panaudojimą.

Susipyko, kas teisesnis

Socialdemokratas Romas Adomavičius kalbėdamas tarybos posėdyje teigė manąs, jog savivaldybės taryba privalo priimti sprendimus, kurie neprieštarauja egzistuojantiems teisės aktams – jam užkliuvo ketinimas keisti šilumos energijos kainos nustatymo formulę.

„Mes negalime daryti įtakos ir jokių formulių skaičiuoti, nes tai nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Užsirašydami punktą, kad jį įvykdysime, mes atrodysime minimum juokingai ir visišką nesuvokimą pademonstruosim“, - aiškino socialdemokratas, pasiūlęs padaryti klausimo svarstyme pertrauką ir tiksliai išsinagrinėti savivaldybės galimybes.

„Mes šitą klausimą sėkmingai muiliname jau dvejus metus, nepaisant, kas yra meras, kas yra valdžioje“, - pasipiktinimo pertraukų siūlytojais neslėpė liberalas Algirdas Gricius, kurio teigimu, artėja rinkimai ir esą savivaldybė turi bent kadencijos pabaigoje imtis šio sprendimo.

„Noriu pasakyti kai kuriems mieliems kolegoms, kurie čia dabar aršiai šokasi, arba ponui V. Martikoniui asmeniškai: tai jūs balsavote už tą projektą, kai mes 2002 m. aiškinome, kad nereikia pasirašyti tokios sutarties. Tai mes dirbome pusantrų metų, kad nors ką atmušti iš tos sutarties“, - karščiavosi R. Adomavičius, pareiškęs, jog peržiūrėti sutartį reikia, bet esą reikia tai daryti protingai.

Tuo metu A. Štaras atmetė R. Adomavičiaus prieštaravimus, kad savivaldybės sprendimo nuostatos, kuriomis norima keisti šilumos energijos kainos nustatymą, gali prieštarauti kuriems nors teisės aktams. Pasak A. Štaro, norėdamas ką nors siūlyti R. Adomavičius turėtų lankytis komiteto posėdžiuose, o esą dėl tarybos sprendimo projekto buvo konsultuotasi su teisininkais.

DELFI primena, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu Vilniaus šilumos tinklai yra išnuomoti su tarptautiniam koncernui „Dalkia“, su kuriuo siejamas vienas didžiausių Lietuvos verslo koncernų „Icor” (buvusi „Rubicon group“). Šilumos tinklų nuomos sutartis galioja iki 2017 m.

Maža to, dalis daugiabučių namų administratorių yra susiję „Icor”. Šiuo metu Vilniuje veikia apie 30 daugiabučių namų administratorių. Devynios iš visų administruojančių įmonių priklauso „Icor“.

A.Zuokas: sutartis su „Dalkia“ leido užtikrinti mažesnes šilumos kainas

Vilniaus miesto savivaldybės politikams prieš artėjančius rinkimus svaidantis pažadais peržiūrėti šilumos tinklų nuomos sutartį tarptautiniam koncernui „Dalkia“, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, kuris laikomas atsakingas už nuomos šios sutarties sudarymą, aiškina, esą sutartyje dėl tinklų nuomos buvo užtikrinta žemiausia įmanoma šilumos kaina. Pasak jo, koją šiuo atveju pakišo Seimas, priėmęs Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pagal kurį sutartyje numatyta šilumos skaičiavimo formulė neteko prasmės.

Kaip žinoma, šiuo metu šilumos kainas kiekvienai šilumos tiekimo įmonei nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta metodika ir bazinėmis šilumos kainomis. Jeigu savivaldybė šilumos kainų nepatvirtina, tuomet jas vienašališkai nustato VKEKK.

„Pirminė sutartis buvo kaip ir pakeista nuo 2008 m. priėmus naują Šilumos ūkio įstatymą, nes buvo atsisakyta formulės, pagal kurią nustatoma šilumos kaina. Aš buvau gavęs VKEKK atsakymą, kuriam rašoma, kad jeigu būtų taikoma formulė, kuri numatyta, sutartyje, tai Vilniuje šilumos kaina dabar galėtų būti apie 2 ct mažesnė. Joje buvo tokie komponentai kaip infliacija, darbo užmokesčio didėjimas ir panašiai“, - aiškino rinkimuose taip pat ketinantis dalyvauti A. Zuokas.

Politiniais pareiškimais A. Zuokas vadina ir dabartinių tarybos narių norus užtikrinti „Vilniaus energijos“ vykdomų pirkimų kontrolę, nes būtent savivaldybei priklauso įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“, nors jos turtas, tai yra šilumos trasos, yra išnuomoti „Dalkiai“.

„Čia yra politiniai pareiškimai, neabejotinai, labai populiarūs prieš rinkimus. Tie žmonės, kurie kelia tuos klausimus, dalyvavo procese, buvo ir vadinamoje komisijoje, kurie atrinko nugalėtoją ir vedė derybas. Nenoriu vardinti pavardėmis, bet kad ir tas pats V. Martikonis“, - pasakojo A. Zuokas.

„Tikslas šito konkurso buvo labai aiškus – kuo mažiausia šilumos kainas. Mes galėjome skelbti konkursą siekiant gauti kuo didesnę šilumos tinklų nuomos kainą, bet tokios sąlygos mes nekėlėme, mes kėlėme sąlygas, kad būtų kuo mažesnė šilumos kaina ir įmonės modernizacija. Be to, savivaldybė gauna už nuomą, yra 2,5 mln. Lt kasmet. Plius, „Vilniaus energija“ moka visus mokesčius: žemės, turto, ko anksčiau savivaldybės įmonė nemokėjo, visą laiką prašydavo atleisti, mat buvo su neigiamu balansu“, - tvirtina politikas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją