Skaitytojų kalba netaisyta.
sodas193 13:30
kodėl remiate šilumos tiekėjus ,o ne vartotojus?
Komisija vykdo Šilumos ūkio įstatyme nurodytas funkcijas, susijusias su reguliuojamų paslaugų sąnaudų apskaita ir kainodara, taip pat tiria vartotojų skundus ir sprendžia ginčus. Taigi vienas iš Komisijos uždavinių ir yra užtikrinti, kad reguliuojamos paslaugos būtų teikiamos kainomis, ne didesnėmis nei sąnaudos, būtinos tai paslaugai pateikti.
hehe 13:03
laba diena,
kas yra daroma siekiant ipareigoti energijos tiekejus sumazinti silumos nuostolius kurie susidaro sildymo trasose, seko skaityt kad toks tiekimo nuostolis sudaro apie 20 %. juk taip visiskai nesaugomi vartotoju interesai
Šilumos nuostolių dydis, kuris įtraukiamas į šilumos energijos kainą, yra normuojamas, vadovaujantis ūkio ministro patvirtinta Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika ir atsižvelgiant į panašių pagal dydį šilumos tiekėjų vidutinius nuostolius. Tvirtinant bazines kainas, visuomet yra nustatomas mažesnis, nei faktinis deklaruotas nuostolių trasose procentas. Tai yra daroma tam, kad šilumos tiekėjas per bazinių kainų galiojimo laikotarpį (paprastai 3 metai) turėtų paskatą ir užduotį sumažinti faktinius nuostolius. Neatitikimą tarp faktinių ir į kainą įskaičiuotų norminių nuostolių šilumos tiekėjas dengia iš savo pelno.
2009 metais vidutiniai faktiniai šilumos tiekimo nuostoliai Lietuvoje buvo 15,9 proc., 2003 metais siekė 19,8 proc.
bagiux 13:03
namas naujos statybos, kiekvienas butas turi savo silumos skaitliuka, siluma reguliuoji pats. butas 100 m2. Viso kaina už šildymą - 200 lt, ir bendrų patalpų šildymas 56 lt. kai laiptinėj vienas radiatorius. Iš kur tokie skaičiai už bendras patalpas?
Šilumos ūkio įstatymas numato, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Bendrojo naudojimo patalpoms priskiriamos laiptinės, sandėliai, rūsiai, rūbinės, prausyklos, skalbyklos, džiovyklos. Įvadinis šilumos apskaitos prietaisas apskaito visą šiluminę energiją, patenkančią į daugiabutį namą. Energija, nepriskiriama butams, priskiriama bendrojo naudojimo patalpoms, vadovaujantis vienu iš šilumos paskirstymo metodų (šiuos renkasi gyventojai).
drevalis 13:04
Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 27 dalyje nustatyta:
„7. Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios šilumos bazinės kainos dedamųjų, apskaičiuotų pagal Komisijos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką, parengtą pagal Komisijos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus.“
2009-05-12 įstatymo Nr. XI-250 5 str. nurodyta:
„. Šis įstatymas, išskyrus nuostatą, kad Šilumos kainų nustatymo metodika parengta pagal Komisijos parengtus ir Vyriausybės patvirtintus Šilumos kainų nustatymo metodikos principus, kuri įsigalioja 2010 m. sausio 1 d., ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.
2. Komisija ir Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
Komisija šios įstatyminės prievolės parengti Šilumos kainų nustatymo metodikos principus iki šiol neįvykdė.
1) Kaip pirmininkė vertina šią situaciją?
2) Ar Komisijai nereikėtų prašyti Seimą pakeisti minėtą įstatymo nuostatą?
3) Ar pirmininkė nemano, kad esama Šilumos kainų nustatymo metodika nuo 2010-01-01 negalioja, nes nėra parengta pagal Vyriausybės patvirtintus metodikos principus?
Energijos įstatymo 17 straipsnis nustato, kad Komisija tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas.
Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos principų, minimų Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnyje, projekto yra įvykusios 2 viešosios konsultacijos. Šiuo metu galioja esama Šilumos kainų nustatymo metodikos redakcija.
hehe 13:07
kodel uz 2010 sausi (salciausia men) saskaita buvo 350. o siemet uz gruodi 450. juk niekas neskelbe kad siluma brangs 28%!!
Šilumos sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos vieneto (kWh) kainos ir sunaudotos šilumos kiekio. Šilumos energijos kainos pokytis, lyginant 2010 m. sausį ir gruodį skirtinguose miestuose, buvo skirtingas. Todėl, prieš atsakant į klausimą, ar šilumos sąskaitos pokyčiui įtakos turėjo šilumos kaina ar jos suvartojimas, reikėtų daugiau duomenų.
Vidutiniškai šilumos energijos kaina Lietuvoje padidėjo apie 11 proc. lyginant 2010 m. sausį ir 2011 m. sausį. Tuo tarpu lyginant 2009 m. sausį ir 2011 m. sausį – vidutinė kaina Lietuvoje yra 6,5 proc. mažesnė.
rimis 13:07
Elektros kwh pagaminti reikia maždaug dvigubai daugiau kuro. Kodėl 1 kwh šilumos ir 1 kwh elektros kainuoja labai panašiai ?
Kogeneracinėje elektrinėje pagamintos elektros energijos kaina apie 40 proc. didesnė nei šilumos. AB Kauno termofikacijos elektrinės elektros energijos gamybos kaina 20,16 ct/kWh, taikant tą pačią gamtinių dujų kainą, šilumos – 14,82 ct/kWh, UAB „Vilniaus energija“ elektros energijos gamybos kaina 21,59 ct/kWh, šilumos – 15,07 ct/kWh.
idomu 13:06
gal kartais atejusi i tokia konferencija, atsakinesite zmonems , o ne kava gersite? Ar ne geda?
J
13:06 dar buvau supažindinama su dalyvavimo konferencijoje taisyklėmis.
M. 13:05
Ar buvo darytas Vilniaus energijos veiklos pilnas auditas ? Ar buvo tiriami pirkimai iš Rubikono/Icor įmonių grupės ir jų kainos ? Ar tiesa apie padidintą slėgį šildymo sistemose, siekiant didesnių VE pajamų ?
Nuomos sutarties sąlygų vykdymą ir investicijas į Vilniaus šilumos ūkį prižiūri įsteigta sutarties vykdymo priežiūros komisija, į kurią įeina Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ atstovai.
Taip pat savivaldybėje yra audito skyrius, kuris atlieka savivaldybės įmonių auditus. Finansinis auditas atliekamas kartą per metus.
Pirkimai atliekami, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Viešųjų pirkimų tarnyba prižiūri, kaip yra laikomasi šių nuostatų.
Energijos kokybės reikalavimų atitikimą teisės aktams prižiūri Valstybinė energetikos inspekcija.
Vartotojas 13:05
Ponia,
Vienas iš pagrindinių šilumos kainos nustatymo vartotojui faktorių yra yra ilgalaikis šilumą tiekiančių įmonių turtas, kurio dydį jūs nurašote iš jums pateikto popieriuko, nedarydami revizijos. O į tą turtą įeina ir su šilumos tiekimu nieko bendro neturintys UAB-bai, kuriais tos įmonės aplipusios, o mes vartotojai jas šeriame, vien todėl, kad neatliekate savo pareigos. Ir iš vis, ar jaučiatės kompetentinga tokiam darbui ir ar jums negėda, nes tuo pačiu kompromituojate ir jus delegavusią Prezidentę.
Visi įmonių teikiami duomenys yra tikrinami. Su šilumos klausimais dirbantys specialistai tikrina ilgalaikio turto vienetų išrašus. Įmonių investicijos, kurios ir tampa ilgalaikio turto vienetais apskaitoje, yra tvirtinamos savivaldybių tarybose, jų maksimalios vertės derinamos Komisijoje, po viešųjų pirkimų procedūrų vertės koreguojamos į faktines.
Su šilumos veikla nesusijęs turtas nėra ir negali būti įtraukiamas į šilumos energijos kainą. Tačiau jei Jūs turite įrodymų apie turto, nesusijusio su šilumos veikla, o juo labiau – kitoms UAB priklausančio turto įtraukimą į šilumos energijos kainą, kviečiame ir net primygtinai prašome pasidalinti konkrečia informacija (info@regula.lt) – pasitvirtinus faktams, bus priimti atitinkami sprendimai.
jonas 13:05
gyvenu renovuotame name,o saskaita už dvieju kamb. butą 600lt. valdo vagys.
Sąskaita didelė. Maloniai prašyčiau kreiptis į Komisiją, kartu pateikiant ir Jūsų gautų sąskaitų kopijas. Turėdami konkretaus atvejo duomenis, galėsime atlikti tyrimą.
rimtas 13:05
Kodėl VKKEK prieš pusmetį savo pranešimuose pradėjo akcentuoti mėnesinį šilumos kainų pokytį, o prieš tai akcentuodavo metinį? Ar tai nesusiję su tuo, kad dujų kainos pradėjo didėti, taigi ir šilumos kainos augti? Negražiai atrodo, kai reikia parašyti, kad šiluma brango 10-13 proc.?
Atskirais pranešimais kainų pokyčius skelbiame nuo 2010 metų pradžios, todėl kol kas ir patys ieškome geriausios informatyvumo požiūriu tokių pranešimų formos. Grynai statistinė informacija Komisijos interneto svetainėje specializuotose skiltyse skelbiama ne pirmi metai - galima rasti visų mėnesių šilumos kainas, perkamo kuro vidutines kainas, etc.
Dėl grožio... Mes laikomės principo, kad reguliuotojas privalo skelbti laiku ir objektyvią informaciją, net jei ji kam nors ir atrodo negražiai. Beje, pridedu paskutinę pranešimuose skelbtą šilumos kainų dinamiką – nuo praėjusių metų liepos vidutinė šilumos kaina Lietuvoje yra stabili.
Arturas.a 13:04
Sveiki, parašykit skaičiavimo principą, ir detalizuokit formulę, ačiū
Šilumos kaina skaičiuojama sudedant sąnaudas ir normatyvinį pelną bei padalinant gautą sumą iš parduodamo šilumos kiekio. Sąnaudos: kuras, kuris sudaro apie 70 proc. visos šilumos kainos; nusidėvėjimas ir amortizacija, darbo užmokestis, įskaitant Sodra, šios dvi kategorijos sudaro apie 20 proc. kainos; visos kitos sąnaudos - iš esmės eksploatacinis remontas ir normatyvinis pelnas - sudaro apie 10 proc. Šilumos įmonių pelnas skaičiuojamas 5 proc. nuo turto,
dalyvaujančio reguliuojamoje veikloje, likutinės vertės.
Arutis 13:04
Kas ir kokiomis tvarkomis vadovaujantis skaičiuoja šilumos kainą Ukmergėje? Ką kainų komisija gali padaryti, kad ten kaina nebeliktų?
2010 m. rugsėjo mėn. Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius yra įpareigojęs savivaldybės kontroliuojamą įmonę tiekti šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo paslaugas Ukmergės rajone.
Šilumos kainą nustato savivaldybės ekstremalių situacijų komisija.
Komisija licencijos neturinčiai įmonei UAB „Ukmergės šiluma“ šilumos kainų nenustatė.
Kas vyksta 13:12
Jei trumpiau gertumete kava, pavyktu daugiau :)
Sutikčiau su Jumis, jei konferencija būtų vykusi žodine forma J
Vartotojas 13:12
Nieko nevyksta. Nekompetentinga ponia išsirenka tik patogius klausimus
Į visus klausimus pagal klausimų pateikimo eiliškumą on-line metu atsakyti neįmanoma – klausimai ateina labai dideliu tempu. Konferencijos metu atsakiau į tuos, kurie tuo momentu buvo ekrane.
Čia rasite atsakymus į visus klausimus.
Ričardas 13:11
Ar Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatydama šilumos kainas gali reguliuoti šilumos tiekimo įmonių darbuotojų atlyginimų dudį.Pvz.kai įmonė yra išnuomota uždarai akcinei bendrovei ( Vilniaus atvejis ).Jeigu tai palikta pačiai bendrovei tai be abejo jos darbuotojų atlyginimai,kurie tiesiogiai įeina į šilumos kainą visada bus maksimaliai dideli.Nenorėčiau gauti iš jūsų standartinio atsakymo , kad atlyginimai sudaro labai mažą dalį šilumos kainoje.Kadangi atlyginimus per šilumos tarifą moka šilumos vartotojai,tai naturalu kad jiems šis klausymas irgi yra aktualus.O jeigu vistiek sakysite kad atlyginimai sudaro labai mažą dalį tarifo, tai pasakykite kodėl vadovaujantys Vilniaus energijos darbuotojai bijo viešai pateikti savo atlyginimus.Kadangi viešai sklando legendos apie Vilniaus energijos prezidento mėnesinį atlyginimą,manau kad šilumos vartotojai privalo žinoti tiesą.Tai prisidėtų prie pasitikėjimo didinimo.
Ačiū už atvirą atsakymą.
Skaičiuodama šilumos tiekėjų šilumos energijos kainas, Komisija nustato bendrą darbo užmokesčio fondą, kuris ribojamas panašaus dydžio įmonių pasiektais vidutiniais darbo našumo rodikliais bei darbo užmokesčio vidurkiais. Jūsų minimu UAB „Vilniaus energija“ atveju – metinis darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas 4 mln. Lt. Nustačius darbo užmokesčio fondo dydį, įmonė pati sprendžia, kaip jį paskirstyti tarp skirtingų pareigybių darbuotojų. Įmonė galėtų viršyti nustatytąjį darbo užmokesčio fondą tik savo pelno sąskaita.
Liedas 13:11
Pažiūrėkite internete ir palyginkite 2008m,kai buvo 138 doleriai už barelį naftos kainą ir dabartines 84 dolerių kainas....Dabar sulyginkite 2008m ir dabartines šildymo kainas...Kaip galėtumėte įrodyti visuomenei,kad dabartinės,dvigubai didesnės šildymo kainos ,yra teisingos,pagal kokius aritmetinius veiksmus tai daryti reikėtų???
2008 metų šilumos kainose įvertintos gamtinių dujų kainos neatitiko faktinių gamtinių dujų kainų, t. y. šilumos energijos kaina buvo žemesnė nei šilumos energijos savikaina. Taip nutiko todėl, kad gamtinių dujų kainoms kylant kas mėnesį, šilumos kainos galėjo būti keičiamos vieną kartą per metus. 2008 m. dujų kainų šuolio ir kartu šilumos kainų stabilumo pasekmė – susidariusios nepadengtos kuro sąnaudos (Lietuvos mastu 230 mln. Lt), kurias Įstatymu buvo įpareigota grąžinti šilumos tiekėjams. Priklausomai nuo savivaldybių sprendimų, nepadengtos kuro sąnaudos buvo paskirstytos nuo 12 iki 48 mėnesių.
martynas 13:11
Laba diena.
Kaip Jūs bendrai įvertintume VKEKK veiklą per paskutinius metus?
Ar laikytumėte, kad Jums pavyko įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos kėlėte prieš metus?
Kas pavyko, o kas ne?
Manau, kad per metus įvyko tam tikrų pokyčių kolektyvo mąstyme – kur įmanoma, sprendimų projektai daugiau yra nukreipiami konkurencijai aktyvinti, skaidrumui apie reguliuojamas rinkas didinti. Reikia pripažinti, kad pagrindinius Komisijos veiklos parametrus nustato atitinkami įstatymai, taigi galime veikti ne daugiau, nei suteikta įstatymais veiksmų apimtis.
Iš visų priimtų norminių teisės aktų išskirčiau Šilumos ūkio įstatymo 10 str. įgyvendinamuosius teisės aktų, skirtų konkurencijai šilumos gamybos segmente aktyvinti, paketą, ir elektros energijos biržos priežiūros tvarką, skirtą skaidrioms ir sąžiningoms konkurencijos sąlygoms biržoje užtikrinti. Iš individualių sprendimų išskirčiau elektros energijos sritį – metų viduryje kaina buvo sumažinta, o rudenį nustatytos bazinės kainos dedamosios įgalino buitiniams vartotojams kainos nedidinti; taip pat nuo balandžio 1 d. buitiniai vartotojai turės mokėjimo planų pasirinkimo laisvę (iki šiol buitiniai vartotojai negalėjo rinktis patys).
Nepavyko įstatymų lygmeniu įtvirtinti nuostatų dėl garantinio paslaugų tiekimo vartotojams užtikrinimo nei šilumos, nei dujų sektoriuose.
kas vyksta 13:09
Sveiki, konferencija lyg jau prasidejusi, bet atsakymu nera. Trumpai tariant - kas vyksta, kaip sil8mos saskaitos galejo per menesi isaugti kelis kartus?
Šilumos sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos vieneto (kWh) kainos ir sunaudotos šilumos kiekio. Vidutinė šilumos energijos vieneto kaina Lietuvoje yra stabili nuo liepos mėnesio. Per pastarąjį pusmetį kai kuriuose miestuose šilumos vieneto kaina keitėsi, kai kuriuose – nesikeitė, tačiau visi miestai turi skirtingas šilumos kainas. Todėl tiksliam atsakymui į Jūsų klausimą, kiek sąskaitos dydžiui įtakos turėjo šilumos vieneto kaina, o kiek - šilumos suvartojimo pokyčiai, reikėtų daugiau duomenų. Maloniai prašytume kreiptis į Komisiją info@regula.lt ir kartu pateikiant sąskaitų kopijas.
jonas 13:09
baikit kavos puodeli kilnoti.
vartotojas 13:09
suprantama, kad (supaprastintai)-snaudos plius pelnas, plius nuostoliai padalinti iš kiekio ir bus kaina, o visgi be kuro sąnaudų kada bus atliktas tikras sąžiningas sąnaudų auditas? Arba kitaip-į kainą įskaičiuojamos tik būtinos sąnaudos, o ne viską ką leidžia pelno mokesčio įstatymas (turiu galvoje neišpūstą DU, nusidėvėjimą, investicijas, materialines ir t. t.). Jeigu nori gyventi gerai-visa kita iš pelno ar sutaupytos ekonomijos-kitaip su mažiausiomis sąnaudomis.
Visi įmonių teikiami duomenys yra kruopščiai tikrinami ir šilumos kainoje vertinamos su šilumos tiekimo veikla susijusios būtinosios sąnaudos, kurios yra normuojamos panašaus dydžio įmonių pasiektais vidutiniais rodikliais. Šilumos kainoje pastoviosios sąnaudos, įskaitant normatyvinį pelną, sudaro apie 30 proc.
Rytietis 13:08
Kodėl Lietuvoje nėra plėtojama pramoninės geoterminės katilinės, nes pagal UAB "Geoterma" pavyzdį yra sutaupoma apie 30 % šilumai gaminti.
Tai strateginis klausimas. Kuria kryptimi bus plėtojama energetika, turi apsispręsti politikai, įvertinę kiekvienos alternatyvos ilgalaikes pasekmes, tiek teigiamas, tiek neigiamas.
Milda 13:21
Namas Liepkalnio g. 83, Vilnius.
Daugiabutis turi dujinį šildymo katilą, kuris tik šildo vieną mūsų namą. Katilą eksploatuoja Vilniaus energija.
Kai paskaičiuojame dujų, elektros energijos sąnaudas, tai jos kelis kartus būna mažesnės, nei atsiūstos sąskaitos.
Klausimas: kodėl šiluma skaičiuojama pagal kažkokią patvirtintą metodiką, kuri neatitinka realių šildymo sąnaudų?
Kaip pasiekti, kad skaičiuojant išlaidas už šildymą Vilniaus energija nesivadovautų šia metodika, kuri neatitinka realybės?
Maloniai prašyčiau kreiptis į Komisiją ir kartu pateikti Jūsų gautų sąskaitų kopijas.
Pilietis 13:21
Dabartinėje situacijoje šilumininkai veikia kaip sovietiniais laikais-atsiskaitinėja apie nuveiktus darbus savininkams ir Jūsų komisijai. Ar nemanote, kad aiškinti apie kainas jie privalo konkrečiam gyventojui, tegul ir pasirinktinai, o ne aplamai ? Žmones piktina labiausiai , kad jie kelia klausimus konkrečiai, o atsakinėjama-iš bendro...
Sutinku, kad gyventojams daugiausia klausimų kyla dėl informacijos stokos. Šilumos tiekėjai pagal energetikos ministro įsakymą jau yra įpareigoti teikti daugiau informacijos apie namo suvartotą šilumos kiekį ir kitus rodiklius.
Taip pat manau, kad gyventojai turi žymiai daugiau informacijos ir atsakomybės reikalauti iš namų prižiūrėtojų – juk jie yra pirmoji grandis tarp gyventojų ir šilumos tiekėjų, privalanti taip dirbti, kad užtikrintų ne kažkieno kito, o būtent Jūsų, gyventojų interesus.
Liedas 13:20
kodėl elektros ir vandens skaitliukų sustatymo iniciatyvos ėmėsi valstybė???
Viena iš priežasčių galėtų būti įvardinta ta, kad gyventojai, mokėdami už tai, kiek suvartojo, galėtų taupyti.
vilnius7 13:20
namas naujos statybos, kiekvienas butas turi savo silumos skaitliuka, siluma reguliuoji pats. sildyma uzsukes pries pat skaitliuka. skaitliuko parodymas 0 per menesi, kodel aplamai as gaunu saskaita uz sildyma ??? neminant to kad saskaita 2x kartus didesne negu naudociau sildyma.
Jeigu esate užsukęs šildymą, o Jūsų būste yra šilta, tuomet akivaizdu, kad ta šiluma patenka į Jūsų būstą per bendrą sistemą. Sienos neriboja šilumos „vaikščiojimo“ per butus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto šilumos specialistų skaičiavimu (buvo atliktas eksperimentas), normaliai būstą besišildantis gyventojas šilumos suvartoja tik 30 proc. daugiau, nei butas, kurio šilumos apskaitos prietaisai rodo nulinį suvartojimą. Todėl yra patvirtintas šilumos paskirstymo metodas, pagal kurį tokiam, šildymą užsukusiam butui, yra priskiriama 70 proc. vidutiniškai tame name kvadratiniam metrui sunaudoto šilumos kiekio (pvz., jeigu vidutiniškai name vienam kvadratiniam metrui buvo sunaudojama 10 kWh, tai užsukusiam šildymą butui bus priskiriama 7 kWh vienam kvadratiniam metrui). Šią sąlygą gyventojai bendru sutarimu gali pakeisti ir priimti sprendimą kitu principu dalintis namo šilumos suvartojimą.
papildymas prie pirmo klausimo, o jei man per karsta bute? tai jus siulot atsisukti sildyma ir atsidaryti langus (ar isijungti kondicionieriu), kad palaikyciau man tinkama silumos temperatura? taip iseitu kad mokeciau daug maziau uz sildyma
Siūlyčiau kreiptis į Komisiją ir kartu pateikti Jums išrašomų sąskaitų kopijas.
alander 13:20
Koks velnias sugalvojo "antrąjį" karšto H2O tiekimo būdą tam tinkamai nepasiruošus? Dabar atsieit gyventojai patys kalti, kad šį būdą pasirinko. Visi(t.y. VE, Vilniaus vandenys, Komunalinis ūkis aka administratorius) kratosi atsakomybės, tik gasdina gyventojus, kad reikės mokėti delspinigius už šaltą vandenį, už kurį niekas nenori rinkti pinigų?
Naujoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijoje numatyta, kad gyventojams pasirinkus antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki taisyklių įsigaliojimo (2010 m. lapkričio 1 d.) apskaitytas, bet neapmokėtas geriamojo vandens kiekis turi būti padalintas 12 mėnesių ir įtraukiamas į UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas.
Gedas 13:20
Ar jus vedusi? :)
Susituokusi.
Jonas 13:20
Remiantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 LR energetijos ministro įsakymu Nr. 1-297 45 p. jeigu šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui, tiekėjas pagal sudarytą sutartį su elektros tiekėju tiesiogiai atsiskaito už suvartotą elektros energiją cirkuliaciniams siurbliams pagal apskaitos prietaisą.
Ar teisus yra šilumos tiekėjas, atsisakydamas įrengti kontrolinę apskaitą cirkuliaciniams siurbliams, priklausantiems silumos tiekejui, motyvuodamas, jog netaiko kainų diferenciacijos namams, atsižvelgiant į tai, šilumos siurbliai priklauso tiekėjui ar namo gyventojams? Juk aukščiau minima Taisyklių norma išimčių taikymo galimybės atsižvelgiant į kainų diferenciaciją nenumato...
Nenorėčiau pateikti netikslaus atsakymo. Todėl maloniai prašome kreiptis į Komisiją oficialiai ir pateikti susirašinėjimo su šilumos tiekėju kopijas – Jūsų atvejis, tikėtina, būtų nagrinėjamas kaip ginčas.
vartotojas 13:19
Jūs jauna, energinga ir kaip pati prisistatėte graži :0 nauja šluota gal ir geriau šluoja, bet šiukšlės lieka tos pačios ir kas darosi Jūsų Kontoroje? Laikas viską keisti iš pagrindų-paleisti Komisiją-daugelis labai 'sulipę" su įmonėmis-ar tai šilumos sektorius, ar tai ypač dujų sektorius. Laikas keisti skaičiavimo metodikas, nedalyvaujant siunteresuotoms pusėms. Dviračio nešrasite, bet visgi jį patobulinsite. Kada bus pakeisti Komisijos nariai, pavaduotojas, kuris tą patį lemeną ir kiti daugiau palaiko monopolistų interesus, bet ne tūlą vartotoją?
Komisijos narius skiria Seimas atskirais nutarimais, tik Seimas ir tik Energetikos įstatyme nustatytais pagrindais gali atleisti Komisijos narius.
Metodikos iš esmės bus keičiamos, jei pasikeis įstatymai – mes labai daug tikimės iš naujųjų įstatymų projektų, įgyvendinančių trečiojo paketo nuostatas. Naujuose projektuose, kurie yra pateikti Seimui ir kuriuose numatytos žymiai progresyvesnės sektoriaus reguliavimo nuostatos, nei kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose, būtų pereinama prie modernaus Vakaruose taikomo reguliavimo modelio.
Ar įmanoma priimti antrinius teisės aktus, nedalyvaujant suinteresuotiems subjektams? Viešojo administravimo įstatymas numato privalomą konsultacijų procedūrą, kai tam tikrą laiką teisės akto projektas „kabo“ viešai tinklalapyje, ir suinteresuotieji turi galimybę teikti pastabas, komentarus, pasiūlymus, į kuriuos teisės akto projekto rengėjai privalo atsižvelgti arba motyvuotai atsakyti. Vis tik dar sykį pasikartosiu, nei vienas antrinis teisės aktas nenumatys daugiau, plačiau, toliau, nei kad įstatymu apibrėžtos ribos.
Komisijoje dirba specialistai, gerai išmanantys darbo specifiką. Darbų krūvis yra milžiniškas, mažėjant finansavimui, mažėja ir darbuotojų skaičius, todėl tikrai gali būti, kad ne visuomet spėjama detaliai gyventojams paaiškinti jų situacijas, ypač jei skambinama telefonu. Dėl to tenka apgailestauti. Visuomet žymiai konstruktyviau yra suteikiama informacinė pagalba tiems vartotojams, kurie kreipiasi raštu ar elektroniniu paštu.
finansai (DelfiID) 13:19
Šiuos metu senos statybos daugiabučių namų rūsiuose įvade yra tik vienas bendras šilumos skaitiklis.Jei šilumos mazge atskirai būtų skaitiklis šildymui ir atskirai karštam vandeniui, tada gyventojas galėtų žinoti kokie kaštai susidaro šildymui ir karštam vandeniui, o ne taip kaip dabar Vilnaaius energija išskaičiuoja "matematiškai". Kaip gyventojai galėtų įrengti tokius skaitiklius ? Ar tai savo savo lėšomis privalo padaryti šilumos tiekėjas ? Kodėl iki šiol to nepadaroma ?
Pagal Šilumos ūkio įstatymą nupirkto geriamojo vandens kiekis karštam vandeniui ruošti turi būti apskaitomas pagal apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Įrengti du šilumos skaitiklius reikia atitinkamų investicijų, todėl šie skaitikliai bus įrengiami palaipsniui. Nėra tokių terminų.
Vaidass 13:18
''Valentinas Ar VE pateikdama saskaitas ne pagal teises normas, nera pagrindo neapmokėti jas?
UAB „Vilniaus energija“, kaip ir visi kiti šilumos tiekėjai gavo įpareigojimą nuo lapkričio 1 d. pagal energetikos ministro patvirtintas taisykles pateikti papildomos informacijos kartu su sąskaitomis. Šio įpareigojimo įgyvendinimas buvo keletui mėnesių nukeltas dėl techninių priemonių įdiegimo. Kadangi paslauga pateikta, tai Civilinis kodeksas numato, kai paslauga suteikta, už gautą paslaugą gyventojai sumoka.
Jeigu as jums nuplausiu automobilio stikla tai pagal kodeksa turesit man sumoketi ??? nors paslaugos jus neprasete ir ji jums nereikalinga.
Šilumos tiekimo sutartys su vartotoju turi atitikti Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vartojimo sutarčių sudarymą, nuostatas. Jeigu konkreti sutartis atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus, laikoma, kad pagal ją teikiama paslauga Jums yra teikiama teisėtai.
Justina 13:18
Laba diena,
Norejau paklausti, kodel pries keleta metu uz ta pati busta 73 kv mokejome apie 140 litu, o pakankamai silta gruodzio menesi, kai vidutine lauko temperatura buvo 5-10 laipsniu, gavome 600lt saskaita, ar norite pasakyti kad tiek kartu isaugo silumos gaminimo kastai? ka daryti zmonems, kurie neistengia susimoketi uz sildyma? viena pasiulyma per tv mes jau isgirdome- kraustykities i mazesnius bustus, bet atsiprasau, zmones visa gyvenima sieke pagerinti savo gyvenimo kokybe ir jie dabar turi graustytis i mazesnius bustus vien tam, kad jus nesugebate priimti vartotojams palankiu sprendimu, o priemate palankius tik sau!
Maloniai prašome kreiptis į Komisiją oficialiai ir kartu pateikti Jums išrašomų sąskaitų kopijas. Specialistai galės ištirti konkrečiai Jūsų situaciją ir pateikti atsakymus.
Dėl sprendimų „palankumo“. Komisijos specialistai ir Komisijos nariai yra lygiai tokie patys vartotojai, kaip tie, kurie nedirba Komisijoje. Todėl sprendimai dėl šilumos energijos kainų Komisijos darbuotojus paliečia tiek pat, kaip ir visus Lietuvos gyventojus.
Liedas 13:18
tai kodėl 2008m mokėjome už šilumą dvigubai pigiau???
2008 m. šilumos energija buvo parduodama pigiau, nei kainavo vien kuras jai pagaminti.
Jau minėjau, kad 2008 metų šilumos kainose įvertintos gamtinių dujų kainos neatitiko faktinių kainų, t. y. šilumos kainos buvo žemesnės nei šilumos savikaina. Taip nutiko todėl, kad gamtinių dujų kainoms kylant kas mėnesį, šilumos kainos galėjo būti keičiamos vieną kartą per metus. Per šį laikotarpį šilumos tiekėjai Lietuvoje sukaupė apie 230 mln. Lt nepadengtų kuro sąnaudų, kurios šiuo metu yra įvertintos šilumos kainoje. Priklausomai nuo savivaldybių sprendimų nepadengtos kuro sąnaudos buvo paskirstytos nuo 12 iki 48 mėnesių.
widziakas 13:18
dar kartą, kodėl Baltermos šildymo kaina didesnė nei Vilniaus energijos?
Šilumos kainos yra nustatomos kiekvienam šilumos tiekėjui individualiai pagal jo patiriamas sąnaudas. UAB „Balterma ir ko“ aptarnauja mažesnį vartotojų skaičių nei UAB „Vilniaus energija“, todėl jos pastoviosios sąnaudos yra išdalinamos mažesniam parduodamos šilumos kiekiui, t. y. šiuo atveju neveikia masto ekonomija. Be to, UAB „Balterma ir ko“ kaip smulkus gamtinių dujų vartotojas moka apie 4 kartus didesnę gamtinių dujų transportavimo kainą nei UAB „Vilniaus energija“.
Simas87 13:17
Kaip VKEKK užtikrina, kad bazinės kainos skaičiavimui pateikiami įmonių duomenys yra teisingi? Pvz., kad turtas, kurio nusidėvėjimas yra įtraukiamas į šilumos kainą, realiai egzistuoja, kad faktinės sąnaudos, pateikiamos savivaldybėms ir VKEKK atitinka įrašus buhalterinėje apskaitoje ir t.t. Ar atliekami kokie nors įmonių ir jų sistemų auditai/patikrinimai?
Įmonės vadovas parašu tvirtina teikiamų dokumentų teisingumą ir tikslumą. Visi Komisijai pateikiami įmonės dokumentai yra patvirtinami įmonės vadovo parašu. Tokiu atveju už žinomai klaidingai pateiktą informaciją įmonės vadovas atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Energetikos išteklių ir energijos bei šalto vandens tiekėjų duomenų apie įmonės ūkinę finansinę veiklą nepateikimas, žinomai klaidingų duomenų pateikimas). Energetikos įstatymas taip numato kai kuriuos atvejus, susijusius su informacija, kai įmonės gresia bauda iki 2 proc. metinių pajamų. Taigi atgrasantis mechanizmas egzistuoja.
Kaip praktiškai Komisija užtikrina, kad pateikta apskaitos informacija atitinka faktinę? Investicijų (projektų ir verčių) derinimas bei eksploatacijos pradžios fiksavimas; turto vienetų daugiametė stebėsena; sąnaudų straipsnių lyginimas su panašaus dydžio įmonėmis ir tos pačios įmonės praėjusiais laikotarpiais; dažnai – pirminių apskaitos dokumentų kopijų pateikimas; Komisija teikiamos informacijos sugretinimas su finansinėje atskaitomybėje teikiama informacija.
Nuomos sutarties sąlygų vykdymą ir investicijas į šilumos ūkį prižiūri savivaldybės įsteigta sutarties vykdymo priežiūros komisija. Taip pat savivaldybėje yra audito skyrius, kuris atlieka savivaldybės įmonių auditus. Finansinis auditas atliekamas kartą per metus.
Melkijoras 13:17
Gerbiamoji Pirmininke Diana Korsakaite,
2010 m spalio mėn. Vidutinė oro temperatūra Vilniuje buvo plius3,7 laipsnio, o gruodžio mėn. Buvo minus 7,5 laipsnio, skirtumas 11,2 laipsnio (duomeys oficialūs). Lapkričio mėnesį už 1 kv m buto apšildymą mokėjau 1,43 Lt. Oro temperatūra bute visą laiką plius 22 laipsniai. Klausimas: Kiek teoriškai turėčiau mokėti gruodžio mėnesį už buto šildymą? NAMAS PILNAI RENOVUOTAS. Jei negalite atsakyti, Jūsų tarnyba apie šildymą nieko nenusimano.
Iš anksto dėkoju už atsakymą – Melkijoras
Jei 2010 m. lapkričio mėnesį Vilniuje vidutinė oro temperatūra buvo +4 oC, šildymo kaina 2010 m. gruodžio mėnesį vien dėl temperatūros įtakos turėjo būti 2.34 Lt/m2. Gruodis turėjo 31 dieną, o lapkritis - 30 dienų. Todėl 1 m2 šildymo kaina teoriškai turėtų padidėti iki 2.42 Lt/m2.
kas vyksta 13:17
Kodėl šitaip smarkiai išaugo kainos? Dujos nebrango, o orai nors ir šalti- buvo - bet juk yra buvę ir šaltesnių
Kiek pasikeitė šilumos energijos vieneto (kWh) kaina, labai priklausys nuo bazės, su kuria lyginsime. Vidutiniškai Lietuvoje 1 kWh kaina nesikeičia nuo 2010 liepos mėn., kai kuriuose miestuose – ir nuo pavasario. Taigi, jei bazę pasirinktume 2010 m. sausį, tai 2011 m. sausio kaina yra išaugusi (atitinkamai 19,83 kWh ir 22,03 ct/ kWh), o jei lygintume su 2009 m. sausio kaina (23,56 kWh), tai 2011 m. kaina yra sumažėjusi.
Šilumos sąskaitos dydis priklauso ne tik nuo šilumos vieneto (kWh) kainos, bet žymiai labiau nuo sunaudoto šilumos kiekio. Kiekvienas namas, kiekvienas būstas suvartoja skirtingą šilumos kiekį.
reksiukas 13:16
Du identiški daugiabučiai Panevėžyje. Už 3-jų kambarių butų šildymą per gruodžio mėn. vienas 250 lt.; kitas - 360lt. Kaip galimas toks skirtumas?
Šilumos sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos vieneto (kWh) kainos ir sunaudotos šilumos kiekio. Kadangi šilumos kaina visiems miesto namams yra vienoda, priežasčių reikia ieškoti suvartojimų skirtumuose.
Šiuo klausimu maloniai prašome kreiptis į Komisiją, kartu pateikiant ir Jums išrašomų sąskaitų kopijas.
Simas87 13:15
Jūsų nuomone - ar turėtų būti viešinami šilumos tiekėjų finansiniai duomenys ir kodėl.
Taip. Manau finansinių ataskaitų rinkinio paskelbimas padidintų įmonių skaidrumą, atskaitingumą prieš visuomenę, nuimtų daug nereikalingų įtampų. Akcinės bendrovės privaloma tvarka viešai skelbia visus reikšmingus įvykius, ne tik finansinių ataskaitų rinkinius ir ketvirtinius duomenis. Ar jos nuo to nukenčia? Manau, kad tik išlošia. Viešąsias paslaugas teikiančios bendrovės, tiek energetinės, tiek ir kitos, taip pat turėtų nesibaiminti atvirumo ir skaidrumo standarto.
Algirdas 13:13
Sveiki!
1.Klausimas: Ar negalėtų kainų komisija pasiūlyti Šilumos įstatymo pakeitimus , kad šilumos tiekėjas, arba šilumos punkto prižiūrėtojas būtų įpareigotas tikrint, kad gyventojai nebūtų pasidarę nelegalių pasijungimų. Aš omeny turiu tai, kai gyventojai pasikeičia senus radiatorius į naujus galingesnius ir sunaudoja daugiau šilumos, o už padidintą galią nemoka, nes mokama pagal gyvenamą plotą.
2.Klausimas : Aš vėl raginčiau Kainų komisiją siūlyti keisti Šilumos įstatymą, kad šilumos tiekėjas ar punkto prižiūrėtojas privalėtų tikrinti , kad gyventojai pasidarę grindų šildymą nuo karšto vandens cirkuliacijos už tai mokėtų, ir nebūtų kaip dabar, kai sąžiningi vartotojai moka už vagis. Dabar gyventojai ir norėdami patikrinti ar kaimynai nesielgia sąžiningai , tam neturi nei jokių įstatymu apibrėžtų taisyklių, nei kitokių teisėtų veiksmų. Ir pagal kokį įstatymą , sąžiningiems vartotojams taikoma kolektyvinė atsakomybė?
Klausimai susiję, todėl atsakau iškart į abu klausimus.
Energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 patvirtintos Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės nustato Jūsų minimą pareigą, t. y. daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūrą ir naudojimą vykdo butų ir kitų patalpų savininkų pasirinktas Prižiūrėtojas (17 punktas). Prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią šildymo sistemos Prižiūrėtojas privalo patikrinti šildymo sistemos atitiktį privalomiesiems reikalavimams (297 punktas). Todėl būtent iš Prižiūrėtojo gyventojai ir turi reikalauti numatytų darbų bei atsakomybės. Juk gyventojai Prižiūrėtojams moka už jų paslaugas.
Be to, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.8 punktas numato, kad vartotojai privalo atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo pateiktų klaidingų duomenų suvartotos šilumos sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos įrenginių elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais negu nurodyta statinio projekte (ar jo dalyje), pakeitus jų jungimo schemą arba pažeidus pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas.
Komisija yra patvirtinusi rekomendacinius šilumos padalinimo metodus, kurie taikomi paskirstant šilumą tipinėms labiausiai paplitusioms šilumos sistemoms. Jie visi taikomi, kai sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus. Kitu atveju rekonstrukcija turėtų būti pirmiausia įteisinta. Vėliau vartotojai turi galimybę parengti ir suderinti su Komisija individualų šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį esamus pastato bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 132.5 punktas).
3. Vilniaus Energijos komercijos direktorius R.Germanas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. viešai deklaruoja, kad nuostolia šiluminėse trasose sumažinti iki12 proc. tai kodėl į šilumos savikainą įskaičiuojama 19 proc?
Pagarbiai, Algirdas
Skaičiuojant naują bazinę šilumos kainą UAB „Vilniaus energija“, technologiniai nuostoliai sudaro 12,2 proc. nuo patiektos į tinklą šilumos.
Ar isdrisit paaiskinti 13:13
atveji,kurio nedrista atsakyti daugybe instituciju,,Mes mokame uz gyvatuka ,kuris sildo vonia istisus metus.Prasidejus sildymo sezonui,mokame bendrai uz buto kvadratura ir vonios kvadratura tuo paciu.Taigi uz vonios sildyma mokame du kartus.Tai tikrai nesazininga.Pernai savivaldybe teikesi tik tiek paaiskinti,jog tai neisspresta problema.Bet vartotoju nenaudai.Ka siulote daryti?
Daugiabučio gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir „gyvatukui“. Mokėdami už „gyvatuką“ mokame, kad būtų užtikrintas karšto vandens temperatūros palaikymas (t.y., kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo) ir buto pagalbinių patalpų (vonių ir tualetų) sanitarinės higienos sąlygos (kad drėgmėje nesikauptų pelėsis). Visų butų gyventojų „gyvatukų“ energijos suma (1 „gyvatukas“ prilyginamas dažniausiai 160 kWh) bei sunaudotos energijos karštam vandeniui ruošti suma (1 kub. m. prilyginamas 51 kWh) atimama iš namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto bendro namo suvartoto šilumos kiekio. Šis likęs šilumos kiekis paskirstomas tarp butų. Jūsų atveju šiluma paskirstoma proporcingai pagal butų plotus. Net išeliminavus vonios ir tualetų plotus bendras šilumos kiekis, kurį reikia paskirstyti tarp butų , išliktų tas pats.
Aloyzas 13:13
Kodėl šilumos skaitikliai jungiami ne vartotojo o tiekėjo pusėje?
Šilumos skaitikliai jungiami šilumos pirkimo-pardavimo vietoje, kurią apibrėžia Šilumos ūkio įstatymas (11 straipsnis) ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
gerda 13:12
Prašome paaiškinti, kodėl sąskaitoje yra dvi eilutės už šildymą (Šildymas ir šilumos energija), kai bute yra įrengtas individualus šilumos skaitiklis ir kaip yra skaičiuojama.
Šiuo klausimu maloniai prašome kreiptis į Komisiją info@regula.lt ir kartu pateikti Jums išrašomų sąskaitų kopijas.
widziakas 13:12
kodėl skiriasi Vilniaus energijos ir Baltermos šildymo kainos
Šilumos kainos yra nustatomos kiekvienam šilumos tiekėjui individualiai pagal jo patiriamas sąnaudas. UAB „Balterma ir ko“ aptarnauja mažesnį vartotojų skaičių nei UAB „Vilniaus energija“, todėl jos pastoviosios sąnaudos yra išdalinamos mažesniam parduodamos šilumos kiekiui, t. y. šiuo atveju neveikia masto ekonomija. Be to, UAB „Balterma ir ko“ kaip smulkus gamtinių dujų vartotojas moka apie 4 kartus didesnę gamtinių dujų transportavimo kainą nei UAB „Vilniaus energija“.
Melkijoras 13:32
Kodėl neatsakėte į Melkijoro klausimą, pateiktą 17:17 val. Gal trūksta kompetencijos???
Kartoju atsakymą: jei 2010 m. lapkričio mėnesį Vilniuje vidutinė oro temperatūra buvo +4 oC, šildymo kaina 2010 m. gruodžio mėnesį vien dėl temperatūros įtakos turėjo būti 2.34 Lt/m2. Gruodis turėjo 31 dieną, o lapkritis - 30 dienų. Todėl 1 m2 šildymo kaina teoriškai turėtų padidėti iki 2.42 Lt/m2.
ona 13:31
Kada bus galima atsijungti nuo plesiku?
Atsijungimo sąlygas galite rasti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 skyriuje. Viso namo atsijungimas yra tinkamesnė visų namo gyventojų atžvilgiu alternatyva, nei atsijungimas pavieniais butais.
jhb 13:31
Kokia tikimybe, kad kita sezona sildymo kaina gali sumazeti? Renkami i savivaldybes, bando tai iteigti rinkejams.
Šilumos kaina (ct/kWh) priklausys nuo gamtinių dujų ir kitų kuro rūšių kainos pokyčio. Pagal tarptautinių rinkų duomenis, kol kas mes nematome perspektyvų, kad iškastinių išteklių kainos ženkliai mažėtų.
alander 13:31
Reikėtų žinoti, kad mazuto kaina yra susieta su gamtinių dujų kaina, kuri yra šilumos kainos pagrindinė dedamoji.
Tikrai taip. Dujų kaina priklauso nuo mazuto, gazolio, bei JAV dolerio kurso. Smunkantis euro atžvilgiu JAV dolerio kursas mums yra palankus, kylantis JAV dolerio kursas – nepalankus.
Evaldas 13:31
KWh kainą sudaro pastovūs kaštai (įmonės pastatų ekploatacija, amortizacija, darbuotojų atyginimai ir tt ) bei kitami kaštai (kuro kaina, įrenginimų amortizacija ir tt ) . Pirmieji kaštai patiriami nepriklausomai nuo klimatinių sąlygų ir šilumos sunaudojimo mieste. Ar planuojama atskirti tuos kaštus įvedant atskirą abonentinį ar kitaip vadinamą mokestį ir tokiu būdu sumažinti KWh kainą ? Manau, kad tokia kainos struktūra butu efektyvi ir teisinga.
Jūs visiškai teisus. Bet kurioje ūkinėje veikloje yra kintami kaštai ir pastovūs kaštai (Ekonomikos teorija dar prideda pusiau kintamus kaštus). Jūsų pasiūlymas visiškai atitiktų ekonominę logiką, nes būtų įvedama pastovi įmoka už tai, kad vartotojas bet kuriuo metu gali naudotis paslauga, ir kintama įmoka už suvartotą kiekį. Vartotojams toks išskaidymas lemtų mažesnes sąskaitas žiemą, tačiau taip pat ir pastoviosios įmokos mokėjimą šiltuoju metų laiku.
Kaip ekonomistė, Jūsų nuomonę visiškai palaikau, tačiau kaip praktikė, manau, kad vidurio kelias, kuris šiuo metu yra pasirinktas, leidžia vartotojams rinktis patiems, kokio tipo įmokos jiems priimtinesnės - šilumos tiekėjai jau ir šiuo metu siūlo šildymo sąskaitų apmokėjimą išdėstyti per visu metus.
Arvydas 13:30
Kodel nesiejate padidejusiu sildymo kainu 2010 m. pabaigoje , ypac gruodyje, su savo komisijos nustatytu normatyvu gyvatukui? Juk pagal silumos skaitikli ir jusu normatyva mokestis uz gyvatuka skiriasi apie du kartus kartus. Energetikai kompensavosi susidariusius vasara nuostolius. Be to skirtumas ziema iskaiciuojamas i sildyma, o cia pasiskirsto PAGAL PLOTA ir didesniu butu gyventojai sumoje uz gyvatuka moka daugiau. Ar nemanot, kad si normatyva reikia panaikint , pastatyt papildomus sil. skaitiklius pries KV silumokaiti ir uz gyvatuka atsiskaityt pagal skaitikli, o ne pagal kazkoki normatyva? Man - vartotojui rupi faktas, koks jis bebutu.
Šilumos ūkio įstatymas (15 straipsnis) numato, kad prieš karšto vandens apskaitos prietaisą privalo būti geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti apskaitos prietaisas. Kol ši įstatymo norma nebus įgyvendinta, bus taikomi normatyvai.
ona 13:30
Susidaro tos ispudis, kad jus atstovaujate silumininkus, tai gal galite pasakyti uz kiek, jei jiems leidziama plesikauti.
Komisijos darbuotojų darbo užmokesčiai „ant popieriaus“ yra skelbiami viešai, kaip tai numato teisės aktai http://www.regula.lt/lt/veikla/darbo-uzmokestis.php
Komisija neatstovauja interesams, tačiau vykdo tai, ką ir kaip numato atitinkami energetikos srities įstatymai.
jolanta 13:29
Is keleto jusu atsakymo suprantama,kad jus absoliuciai nekompetetinga tokioms pareigoms. Aisku apie atsistatydinima jus net negalvojate kaip ir kiekvienas valdininkas.Bet ar jus nedarote gedos jus protegavusiai Prezidentei?Taip pat is jusu atsakymu galima spresti,kad jus ginate tik silumos tiekejus, bet ne vartotojus, kurie islaiko jus ir visa jusu tarnyba.
Ačiū už komentarą.
Komisija neatstovauja interesams, tačiau vykdo tai, ką ir kaip numato atitinkami energetikos srities įstatymai. Net jei jie mums nepatinka, tai nesuteikia teisės elgtis ne pagal įstatymą.
vakarai 13:29
Kodėl nenustatomos kainos mažesnių katilinių? Nėra įsitikinimo kad šilumos kaina teisinga
Mažiau nei 10 GWh šilumos per metus parduodantiems šilumos tiekėjams šilumos kainas privalo nustatyti savivaldybės – taip numatyta Šilumos ūkio įstatyme.
Pilietis 13:28
Kaip atrodo šilumininkų sąnaudos, nors apytikriai, palyginus ,ir ar tai daroma,su analogiškų įmonių Vakarų EUROPOJE , skačiuojant ne vertine , o natūriniais skaičiais- žm. aptarnavimas, sunaudoto kuro kiekis, transportas itt. patiektos šilumos vienetui ir pan.
Šiuo metu tarptautinė konsultacijų įmonė, kurią yra nusamdžiusi Europos reguliuotojų bendruomenė ERRA, atlieka lyginamąją šilumos tiekimo įmonių Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje, Vengrijoje ir Lenkijoje analizę. Gauti rezultatai bus skelbiami šį pavasarį.
Savo iniciatyva 2010 metais lyginome Vilniaus, Talino, Rygos šilumos tiekėjų veiklą.
Liedas 13:28
Pirmadienio laidoje per LTV Markevičius sakė, jog atsijungęs nuo tinklų moka už elektra šildomą 64m butą 187litus,kai jo mama, gyvenanti tame pačiame name sumokėjo 380???
Trūksta duomenų pateikti korektišką atsakymą.
martynas 13:27
Turiu Jums pasiūlymą - kelti iniciatyvą, kad sąskaitoje būtų pateikiama taip pat ir tokie duomenys:
- šilumos tiekimo laikotarpis, už kurį išstatoma sąskaita (dienomis)
- vidutinė lauko oro temperatūra (oC)
- skaičiuojamoji vidaus patalpų temperatūra(oC)
- laipsniadienių skaičius (aukščiau pateiktų temperatūrų skirtumas, padaugintas iš aukščiau pateikto dienų skaičiaus)
- suvartotų MWh kiekis, padalintas iš laipsniadienių
Tada vartotojai realiai galėtų palyginti skirtingų mėnesių šilumos suvartojimą ir neliktų visokių įtarimų. Arba atvirkščiai - pasidarytų aišku kad šilumos tiekėjas/administratorius dirbtinai užkelia realią temperatūrą patalpose.
Na suprantu, čia gana sunku suprasti. Bet gal galite tada šį pasiūlymą perduoti savo kolegai p. Danui Janulioniui?
Ačiū už pasiūlymą, pateikėte viską paprastai ir suprantamai. Šilumos tiekėjams įgyvendinus Ministro įsakymą dėl informacijos pateikimo visa apimtimi, matysime, kokių duomenų vartotojams dar trūksta, ir inicijuosime papildomus sprendimus.
Asmeniškai matau neišnaudotas internetinio duomenų skelbimo galimybes.
ona 13:27
P. Korsakaite dar 1999 metais priimtas istatymas, kad silumininkai turejo irengti kiekvienam bute silumos suvartojimo ir reguliavimo itaisus. O jus rasote, kad skaitikliu idiegima turi apmoketi gyventojai savo iniciatyva. Silumininkai daro ka nori, gyvatukas auksinis, sildymas deimantinis. Gyvenu paskutinime namo aukste, kada galesiu atsijungti nuo plesiku.
Ne visuose namuose yra techninės galimybės įrengti šilumos apskaitos prietaisus kiekviename bute. Tokia galimybė yra , jei namas turi kolektorinę sistemą.
Atsijungimo sąlygas galite rasti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8 skyriuje. Pasikartosiu, kad už pavienius atsijungimus tinkamesnis yra viso namo atsijungimas.
Idomu 13:26
KO JUS CIA ISVIS ATEJOTE? JUK AKIVAIZDU, KAD JUSU KOMISIJA GINA TIK MONOPOLISTO INTERESUS.
Ačiū už komentarą.
Komisija neatstovauja interesams, tačiau vykdo tai, ką ir kaip numato atitinkami energetikos srities įstatymai.
Tania 13:25
Turime poilsinį butą negyvenamos paskirties poilsiniame name Vanagupės raj. Palangoje.Mokame didžiules sąskaitas už šildymą, nors namas naujas su kolektorine sistema ir buto šilumos skaitikliais. Name niekas negyvena, tačiau jis šildomas kaip gyvenamas. Mums primetamas 3 šilumos paskirstymo metodas.
Šiuo klausimu siūlome kreiptis į Komisiją oficialiai ir kartu pateikti Jums išrašomų sąskaitų kopijas. Bet kurį kitą šilumos paskirstymo metodą iš suderintųjų su Komisija galima pasirinkti daugumos savininkų pasirinkimu. Taip pat yra galimybė parengti ir suderinti Jūsų namo individualų šilumos paskirstymo metodą.
hehe 13:25
as nesuprantu, pamineta keliose vietose "mazesnes sildymo kainos". uz ka mazesnes, uz 2018 kova? ar 2025 sausi? kolkas matau nuo pernai metu pabrangima 28%!!!
Šilumos sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos vieneto (kWh) kainos ir sunaudotos šilumos kiekio. Šilumos kainos pokytis skirtinguose miestuose buvo skirtingas. Todėl prieš atsakant į klausimą, ar šilumos sąskaitos pokyčiui įtakos turėjo šilumos kaina ar jos suvartojimas, klausimą reikėtų patikslinti – prašome parašyti Komisijai ir pridėti Jūsų sąskaitų kopijas.
finansai (DelfiID) 13:25
Laba diena,
Vilniaus miesto gyventojai, kurie nuo 2010 metų gegužės 1 dienos pasirinko 2-ąjį karšto vandens apsirūpinimo būdą be karšto vandens tiekejo, t.y. be UAB Vilniaus energijos,
iki šiol negali susimokėti už šaltą vandenį karštam ruošti !!!
Tai kada gi šita problema bus išpresta, ir kodėl nei Vilnaius energija, nei Vilnaius vandenys nepatiekia vartotojams sąskaitų, kad gyventojai galėtų susimokėti ?
Naujoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių redakcijoje numatyta, kad gyventojams pasirinkus antrąjį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki taisyklių įsigaliojimo (2010 m. lapkričio 1 d.) apskaitytas, bet neapmokėtas geriamojo vandens kiekis turi būti padalintas 12 mėnesių ir įtraukiamas į UAB „Vilniaus energija“ sąskaitas.
Ar isdrisit paaiskinti 13:25
Kodel neatsakot i klausima del gyvatuko dvigubo mokescio?Tai labai nekulturinga rinktis tik jums patogius klausimus!
Kaip minėjau viename iš ankstesnių atsakymų, konferencijose atsakoma į tuos klausimus, kurie tuo konkrečiu momentu yra ekrane. Todėl po konferencijos – atsakau į visus pateiktus.
Taigi kartoju atsakymą:
Daugiabučio gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas patalpų šildymui ir „gyvatukui“. Mokėdami už „gyvatuką“ mokame, kad būtų užtikrintas karšto vandens temperatūros palaikymas (t. y., kad atsukus čiaupą iš karto bėgtų karštas vanduo) ir buto pagalbinių patalpų (vonių ir tualetų) sanitarinės higienos sąlygos (kad drėgmėje nesikauptų pelėsis). Visų butų gyventojų „gyvatukų“ energijos suma (1 „gyvatukas“ prilyginamas dažniausiai 160 kWh) bei sunaudotos energijos karštam vandeniui ruošti suma (1 kub. m. prilyginamas 51 kWh) atimama iš namo įvadinio apskaitos prietaiso užfiksuoto bendro namo suvartoto šilumos kiekio. Šis likęs šilumos kiekis paskirstomas tarp butų. Jūsų atveju šiluma paskirstoma proporcingai pagal butų plotus. Net išeliminavus vonios ir tualetų plotus bendras šilumos kiekis, kurį reikia paskirstyti tarp butų, išliktų tas pats.
Jonas 13:23
Kodėl termofikacinėse elektrinėse pagaminta elektros energija,tiksliau gautos pajamos ją pardavus, neįtakoja šilumos energijos savikainai?
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus termofikacinėse elektrinėse gaminamos elektros energijos pardavimo rezultatas (pelnas arba nuostoliai) sąlygoja šilumos kainą.
Aloyzas 13:23
vISAME NAME PAS GYVENTOJUS YRA ŠILUMOS SKAITIKLIAI.kODĖL NEGALIMA ATSISKAITYT PAGAL JUOS,JUK JIE BUVO ĮTEISINTI LIETUVOJE?
Jei butuose įrengti šilumos skaitikliai, gyventojai gali atsiskaityti pagal juos. Tačiau dalis šilumos susidaro bendro naudojimo patalpose, kuri butuose esančiais apskaitos prietaisais neišmatuota. Todėl ši šilumos dalis išdalinama visiems butams.
vartotojas 13:22
mda-atsakymai vėl aptakūs ir bendro pobūdžio-nieko konkretaus. Visi tuos dalykus žino ir supranta-prašom konkrečiau.
Justina 13:22
Diana Korsakaitė:
"Bet šilumos sąskaitos turėtų mažėti, jei pasitvirtins sinoptikų prognozės dėl šiltesnio oro."
Jus turbut tyciojaties is zmoniu.
vartotojas 13:22
mda-atsakymai vėl aptakūs ir bendro pobūdžio-nieko konkretaus. Visi tuos dalykus žino ir supranta-prašom konkrečiau.
Justina 13:22
Diana Korsakaitė:
"Bet šilumos sąskaitos turėtų mažėti, jei pasitvirtins sinoptikų prognozės dėl šiltesnio oro."
Jus turbut tyciojaties is zmoniu.
Jau minėjau, kad sąskaitos dydis priklauso nuo kilovatvalandės kainos ir nuo suvartoto šilumos energijos kiekio. Kilovatvalandės kaina yra nustatyta visiems vartotojams savivaldybėje vienoda. Tuo tarpu suvartotas šilumos kiekis skirtinguose namuose skiriasi 5 ir daugiau kartų, priklausomai nuo namų būklės ir nuo temperatūrinio režimo. Šiems dviem veiksniams vartotojai gali turėti įtakos. Taigi, jei visos sąlygos išlaikomos tos pačios, t.y. kilovatvalandės kaina ta pati, namo būklė ta pati, temperatūrinis grafikas toks pats, tuomet vienintelis veiksnys, keičiantis suvartojimą, yra išorės temperatūra.
Liedas 13:22
Kodėl elektra apšildyti butą 3kart pigiau???
Vienkainis elektros energijos tarifas su PVM yra 45 ct/kWh, šilumos vidutinė kaina yra 24,01 ct/kWh. Akivaizdu, kad galutinei sąskaitai įtakos turi suvartotų kilovatvalandžių skaičius. Kilus įtarimui dėl šilumos kiekių siūlytume kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją.
Onutė 13:41
Ar iš tiesų įmanoma, kad lapkričio ir gruodžios sąskaita skirtųsi maždaug 120 proc., tai yra būtų daugiau nei dvigubai didesnė? Juk abu mėnesius buvo šildoma, o gruodis nebuvo rekordiškai šaltas.
Šilumos sąskaitos dydis priklauso nuo šilumos vieneto (kWh) kainos ir sunaudotos šilumos kiekio. Šilumos kainos pokytis lyginant 2010 m. lapkritį ir gruodį skirtinguose miestuose buvo skirtingas, buvo savivaldybių, kurios kaina mažėjo, buvo ir tokių – kuriose augo. Vidutiniškai Lietuvoje reikšmingai nesikeitė. Todėl prieš atsakant į klausimą, kiek šilumos sąskaitos pokyčiui įtakos turėjo šilumos kaina, o kiek - jos suvartojimas, klausimą reikėtų patikslinti. Siūlyčiau kreiptis į Komisiją raštu ar el. paštu ir pateikti sąskaitų kopijas.
Dėl lauko temperatūrų – matematiniu požiūriu „rekordiškumas“ priklauso nuo to, su kokia baze lyginsime. Žemiau pateikiami duomenys už keletą pastarųjų metų.
Pav. Vidutinė oro temperatūra Vilniaus mieste
Šaltinis. LŠTA
*** 13:40
DAR KLAUSIMĖLIS. Kai pigo dujos kainos šildymui neatpigo. O kai brangsta, šildymas brangsta?
Pingant dujoms, pigo ir šiluma, pvz., palyginant 2009 m. gegužės ir lapkričio mėnesius, vidutiniškai Lietuvoje šiluma buvo atpigus 28 proc. (paveiksliukas atsakymuose aukščiau).
petras 13:40
Kuo skiriasi šilumos kaina nuo šildymo kainos, Nuo ko jos priklauso. Dėkui už atsakymą.
Šnekamojoje kalboje ne visuomet vartojami teisingi sąvokų pavadinimai.
„Šilumos kaina“ – tai kaina, kurią mokame už 1kWh suvartotos šilumos, ct/kWh.
“Šildymo kaina” šnekamojoje kalboje dažnai gali būti vartojama kaip “šildymo sąskaitos” sinonimas, nors tikslumo toks pasakymas taip pat stokoja.
Šildymo ar šilumos sąskaita – tai suvartoto kiekio (kWh) ir vieneto kainos (ct/kWh) sandauga.
jhb 13:40
Zmones :) Paskaiciuos ir sumokesite tiek, kiek bus reikalinga, kad siluma teikianti bendrove dirbtu pelningai. Ir visos kitos nuomones ar klausimai jau nebesvarbus. Ar ne tiesa? :)
Į šilumos kainą yra įskaičiuojamos sąnaudos, būtinos šilumos tiekimo veiklai vykdyti. Tikrai negalėtume teigti, kad šilumos tiekimo veiklos esmė ir tikslas yra vien tik pelnas, ypač žinant faktą, kad tarp šilumos tiekėjų yra daug savivaldybių įmonių.
Svarbiausi šilumos tiekėjų kriterijai turėtų būti: pirma, inžinerinės sistemos saugumas, patikimumas – tam būtini darbai ir priemonės, užtikrinančios šilumos sistemų saugų eksploatavimą visą šildymo sezoną be avarijų ir kitų pertrūkių; antra, šilumos sistemos operatoriaus veiklos likvidumas – kad šilumos tiekėjas turėtų laiku ir pakankamai apyvartinio kapitalo kurui pirkti, sistemos eksploatacinėms sąnaudoms padengti, darbininkams apmokėti ir t. t. bei būtų pajėgus atlikti būtinąsias investicijas (įskaitant pakankamą kreditingumą banko vertinimu).
gyventojas 13:38
Laba diena,
Ar galite pasakyti, kiek padidejo silumos tiekimo imoniu darbo nasumas? Ar mazeja tu imoniu sanaudos?
Šilumos tiekimo įmonių darbo našumas per pastaruosius metus kito įvairiai. Bendra tendencija yra tiek darbo našumo didėjimo, tiek efektyvumo rodiklių gerinimo linkme. Pavyzdžiui jau minėtų vidutinių faktinių nuostolių trasose mažėjimas nuo 19,8 proc. 2003 metais iki 15,9 proc. - 2009 metais. Kuro sąnaudos (kg), reikalingos 1 MWh šilumos pagaminti, taip pat mažėjo nuo 99,6 kg/MWh 2003 metais iki 97,5 kg/MWh – 2009 metais. Vidutinis sąrašinis šilumos tiekėjų darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 5142 (2003 metais) iki 4392 (2009 metais).
šiluma 13:37
Kuo pagrįstas vienodas visiems skaičiavimas už bendrojo naudojimo patalpas-namai ne vienodi, pvz mūsų namo sienos 3 yra lauko sienos, ir ar normalu kai saskaita už bnp 100 Lt, - kažkas nerealaus
Šilumos, sunaudotos bendrojo naudojimo patalpose, paskirstymas priklauso nuo pačių gyventojų pasirinkto šilumos paskirstymo metodo. Šilumos paskirstymo metodą gyventojai bendru sutarimu gali keisti.
Visi suderinti šilumos paskirstymo metodai yra skelbiami http://www.regula.lt/lt/teises-aktai/metodikos/ . Taip pat namo gyventojai gali suformuoti ir kreiptis į Komisiją dėl suderinimo savo namui taikytino šilumos paskirstymo metodo, jei esami metodai gyventojų netenkina. Šilumos tiekėjas privalo paskirstyti šilumą pagal gyventojų pasirinktą metodą.
Konkrečiu Jūsų atveju dėl sąskaitos dydžio siūlyčiau kreiptis į Komisiją raštu arba el. paštu ir pateikti Jums išrašomų sąskaitų kopijas.
Gyventoja 13:37
Kokia galimybė gyventojams gauti informaciją apie "energijos" šilumos pateikimo vartotojams grafikus? Kas reglamentuoja ir ar yra tikrinama kaip "energija" reguliuoja šilumos tiekimą nuotoliniu būdu. Ir dar gal ne į temą:) - gerbiamieji, 2010 gruodis yra paskutinis metų mėnuo. Pelno reikia....O gyventojai patriukšmaja ir nieko nelaimi. Sėkmės
Pagal energetikos ministro taisykles šilumos tiekėjai nuo 2010 m. lapkričio privalo sąskaitose pateikti informaciją apie šilumos suvartojimą, tačiau šio įpareigojimo įgyvendinimas buvo keletui mėnesių nukeltas dėl techninių priemonių įdiegimo.
Apskaitos prietaisų eksploatavimą tikrina Valstybinė energetikos inspekcija.
Šilumos tiekėjas šilumnešio parametrų grafikus turi suderinti su Inspekcija ir savivaldybe. Šilumnešio parametrų grafikai pateikiami pastato savininkui ar valdytojui arba prižiūrėtojui.
Vartotojas turi teisę gauti informaciją apie šilumos tiekimo grafikus iš valdytojo ar prižiūrėtojo.
Justina 13:36
Ji linksminasi, ka nematot :) neaktualios ir svarbios jai musu problemos , gris i savo silta darbo vieta ir toliau gins ne musu interesus visu, o savo institucijos :)
Į visas gyventojų problemas yra gilinamasi ir ieškoma sprendimų, kurie būtų suderinami su galiojančia teisine baze. Tais atvejais, kai Komisijai įgaliojimų nepakanka, kreipiamės pagalbos į Valstybinę energetikos inspekciją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, ministerijas, teikiame teisinių dokumentų pakeitimų projektus.
Dėl linksmumo – taip, iš tiesų manau, kad su šypsena galima pasiekti geresnių rezultatų nei demonstruojant pyktį ar nepakantumą. Tai taikau bendraudama su kolegomis, darbuotojais, oponentais. Šiuo konkrečiu atveju – šypsena buvo skirta Delfi administratorei, kuri labai stengėsi kuo didesniu tempu spausdinti atsakymus.
maniakas 13:36
Kam jūs dirbate,energetikos įmonėms, ar žmonėms ?
Jau kartosiuosi. Gyventojams turi būti užtikrintos patikimos paslaugos už atitinkančią būtinąsias sąnaudas kainą.
Liedas 13:36
naftos kainas internete matau kasdien. Klausiau kodėl už šildymą dvigubai brangiau mokame nors nafta atpigo???
2008 metų šilumos kainose įvertintos gamtinių dujų kainos neatitiko faktinių kainų, t. y. šilumos kainos buvo žemesnės nei šilumos savikaina. Taip nutiko todėl, kad gamtinių dujų kainoms kylant kas mėnesį, šilumos kainos galėjo būti keičiamos vieną kartą per metus. Per šį laikotarpį šilumos tiekėjai Lietuvoje sukaupė apie 230 mln. Lt nepadengtų kuro sąnaudų, kurios šiuo metu yra įvertintos šilumos kainoje. Priklausomai nuo savivaldybių sprendimų nepadengtos kuro sąnaudos buvo paskirstytos nuo 12 iki 48 mėnesių.
jhb 13:36
Kodel gyventojams i silumos kaina (ar kitos eilutes mokescius) iskaiciuojamos tokios sanaudos: neribojami energetiku atlyginimai ir silumos trasu nuostoliai? Kas visiskai netoleruotina ir priklauso nuo energetiku savivaldzivimo (noro teisingai tvarkytis).
Visi įmonių teikiami duomenys yra tikrinami, ir šilumos kainoje vertinami tik su šilumos tiekimo veikla susijusios būtinosios sąnaudos. Sąnaudų dydis yra normuojamas panašaus dydžio įmonių pasiektais vidutiniais rodikliais; darbo užmokesčio fondas nustatomas 3-5 metams į priekį, ir disproporcijos tarp skirtingų pareigybių darbo užmokesčio galėtų būti sprendžiamos aktyvesnėmis profsąjungų derybinėmis pastangomis; nuostoliai skaičiuojami pagal ūkio ministro įsakymu patvirtintus normatyvus (kainose nustatomi mažesni nei faktiniai patiriami nuostoliai, skirtumas dengiamas iš pelno; tai daroma, kad įmonės būtų paskatintos kuo greičiau spręsti nuostolių šilumos trasose problemas, daryti atitinkamas investicijas).
Šilumos kainoje pastoviosios sąnaudos sudaro apie 30 proc.
sendžiordžas 13:35
kodėl šilumos tinklai patys nesusimoka už nuostolius šilumos trasose?
Šilumos nuostoliai, kurie įvertinami šilumos kainoje yra normuojami vadovaujantis ūkio ministro patvirtinta Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika bei panašių pagal dydį šilumos tiekėjų vidutinius nuostolius. Neatitikimą tarp faktinių ir į kainą įskaičiuotų norminių nuostolių šilumos tiekėjas dengia iš savo pelno. 2009 metais vidutiniai šilumos tiekimo nuostoliai Lietuvoje buvo 15,9 proc., kai 2003 metais siekė 19,8 proc.
alander 13:35
Kodėl naktinė elektra tokia brangi? Turėtų būti kaip anksčiau 0,5 dieninės. Juk naktį elektros nėra kur dėti.
Šiuo metu, kai nebeveikia Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos gamintojų pagaminta elektra tiek dienos, tiek nakties metu yra visa suvartojama, todėl nebėra jos pertekliaus.
Elektros energijos kiekis tiek dienos metu, tiek ir nakties metu (Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės užsikrovimui) yra importuojamas. Importuojamos elektros kainos dienos ir nakties metu skiriasi maždaug 2-4 ct/kWh.
Vis tik paminėsiu, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. naktinis tarifas buvo sumažintas 2 ct/kWh.
*** 13:35
Kodėl didžiausi nuostoliai trasose, kodėl žmonės turi dėl to mokėti. GAL TEGUL ŠILUMININKAI ATSIPĖIKS. NUOSTOLIUS NE GYVENTOJAS TURI APMOKETI. O SILUMININKAI PRIVALO UZ SAVO LESAS SUTVARKITI.
Šilumos nuostoliai, kurie įvertinami šilumos kainoje, yra normuojami vadovaujantis ūkio ministro patvirtinta Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika bei panašių pagal dydį šilumos tiekėjų vidutinius nuostolius. Neatitikimą tarp faktinių ir į kainą įskaičiuotų norminių nuostolių šilumos tiekėjas dengia iš savo pelno. 2009 metais vidutiniai šilumos tiekimo nuostoliai Lietuvoje buvo 15,9 proc., kai 2003 metais siekė 19,8 proc.
Ar isdrisit paaiskinti 13:34
kodel mes mokame uz vonios sildyma du kartus???Gyvatuko mokesti ir bendrai nuo namo kvadraturos?Klausiu trecia karta,nejaugi teks prasyti TV pagalbos,kad kas nors atsakytu i si klausima.Jus vengiat atsakyti,akivaizdu kad neturite ka ,nes imat mokesti neteisetai.Pritarkit tam,p
