Išjungė ir šilumos nepasigedo
„Praėjusią žiemą, kai prasidėjo pirmasis šildymo sezonas, pas mus laiptinėje pleškino kaip Taškente, buvo gal kokie 25 šilumos. Aš net namie tiek nešildau, todėl ir užsukom. Ir dabar su šaltais radiatoriais laiptinėje vis tiek visiškai šilta. Tuo labiau laiptinėje bent jau aš praleidžiu daugiausiai 3 min. per dieną, tai nelabai suprantu, už ką mokėti tuos 10 Lt.“, - Vilniaus Ozo parko gyventojų forume užsukti radiatorius ragino gyventoja Inga.
Jauna vilniečių šeima, gyvenanti Visorių daugiabučių namų gyvenvietėje „Bajorų kalvos“ DELFI pasakojo, kad teko pakelti vėją ir kviesti specialistus, nes laiptinėse kažkodėl radiatorių reguliatoriai buvo sugadinti, o šiluma plieskė visu pajėgumu.
Sostinės senamiesčio gyventoja Vita tai pat piktinosi, kad jos vieno kambario butą šildo mažesnis radiatorius nei kabantis laiptinėje, kuris nėra reguliuojamas ir nuolat stipriai įkaitęs, laiptinėje laikosi kambario temperatūra.
Laiptinei užtenka vieno mažo radiatoriaus
Energetikos specialistas Rimantas Zabarauskas DELFI patikino, kad laiptinėse nereikia stipraus šildymo: „Rūpestingas namas, kuris nori sutaupyti, laiptines šildo minimaliai. Jei laiptinėje tvarkingi langai, sienos nelabai laidžios šilumai, tuomet galima ir visai išmontuoti radiatorius. Jei be šildymo laiptinėje laikosi 10-12 laipsnių temperatūra, to pakanka. Žemesnė temperatūra nėra gerai, nes gali būti per drėgna, įsimesti pelėsis. Laiptinės apačioje tikslinga laikyti kokį vieną mažą radiatorių su reguliatoriumi.“
Jis sakė, kad radiatoriai teisiškai yra bendroji dalinė namo gyventojų nuosavybė, tad jei norima juos išmontuot, specialių leidimų nereikia, užtenka namo gyventojų daugumos sutikimo. „Jei yra daugiau nei pusės gyventojų sutikimas raštu ar žodžiu, tuomet galima išimti radiatorių. Kad nebūtų apmaudu nuėmus ir supratus, kad visgi per šalta, patarimas – geriau ne išimti, o įpjauti reguliatorių, ventiliuką. Jis padės reguliuoti ir, jei reikės, kiek pašildyti“, - R.Zabarauskas sakė, kad išlaidos tam neturėtų būti didelės – reguliatoriaus kaina apie 20 Lt, pajungimas – dar apie 30 Lt.
Ekspertas ragina žmones būti sąmoningais ir ne tik piktintis sąskaitomis, bet ir spręsti problemą: „Pas mus situacija dažnai yra nelabai normali. Administruojamuose namuose turėtų tuo rūpintis namo valdytojas, bet jis ne visada atlieka tą funkciją. Svarbu, kad kiekviename name atsirastų iniciatyvūs žmonės – neformalūs ar įgaliotiniai, kurie prižiūrėtų laiptines.“
Jis pripažįsta, kad kovoti už gyventojų interesus nėra paprasta. „Aš pats užklausiau „Vilniaus energijos“ apie savo namo laiptinę, kaip jie apskaičiuoja ir nustato tuos 13,3 proc., kurie neva nuo šildymui suvartotos šilumos priskiriami laiptinei. Jau mėnuo laiko tylu, ramu – jie neatsako. Sąskaitas išrašo, o paaiškinti nesiteikia“, - skundėsi R.Zabarauskas.
Šilumininkai: tai ne taupymas, o gadinimas
Tuo tarpu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos viceprezidentas Romaldas Morkvėnas tikina, kad radiatorių nupjovimas gyventojams šildymo sąskaitų nesumažins.
DELFI jis aiškino, kad įvadinis šilumos skaitiklis rodo šilumą, kurią sunaudojo pastatas. R.Morkvėnas pastatą palygina su kubu, kurio išorė juoda, o vidus su daug skaidrių narvelių, kuriuose uždegta po elektros lemputę.
„Viename iš jų užgesinus lemputę, visur vis tiek šviestų. Tas pats yra su šiluma, ji namo viduje sklinda per vidines atitvaras praktiškai netrukdomai. Panaikinus vieną šildymo prietaisą, jį turi kompensuoti kiti. Panaikinus šildymo prietaisą laiptinėje, jį turėtų kompensuoti šildymo prietaisai butuose. Radiatoriai laiptinėse yra įskaičiuoti į bendrą pastato šildymo sistemos balansą, kad užtikrintų patalpose higienos normomis nustatytas temperatūras. Jei laiptinėse nuimsime šildymo priemones, laiptines šildys butai, o bendras energijos sunaudojimas pastatui nesumažės nė kiek. Todėl tai nėra jokia taupymo priemonė, o tik šildymo sistemos gadinimas“, - sakė jis.
Dėl tokių atvejų, kai laiptinėse radiatoriai pleška visu pajėgumu, R.Morkvėnas siūlo nenurašyti visos bendrųjų patalpų šildymo tvarkos, o tiesiog kreiptis į specialistus. „Jeigu prietaisas laiptinę šildo per daug, jis turi būti reguliuojamas. Arba jo plotas yra per didelis, arba hidraulinis surišimas sistemos yra blogai subalansuotas. Tai turi reguliuoti ir sutvarkyti pasamdyti atestuoti specialistai. Jeigu kažkur yra per karšta laiptinėse, tuomet padidėja bendros pastato šilumos sąnaudos. Tačiau šie reikalai turi būti pastoviai prižiūrimi“, - sakė jis.
R.Morkvėnas aiškino, kad už laiptinę atskirai mokama tuose daugiabučiuose, kuriuose yra nuo centrinio šildymo atsijungusių butų. Kitu atveju laiptinės šildymo sąnaudos yra įskaičiuojamos pagal buto plotą į bendrą sumą už šildymą.
