Daugelio savivaldybių gyventojai susiėmė už galvos pamatę, kiek teks mokėti už gruodį sunaudotą šilumą. Palyginti su lapkričiu, sumos padidėjo pustrečio karto, o kai kur ir daugiau. Šilumos tiekėjai aiškina, kad taip atsitiko dėl šaltos žiemos. Specialistai tikina, kad padėtis nesikeis tol, kol nebus plačiai įgyvendinama renovacijos programa ir kol nebus plėtojamas kitų, pigesnių kuro rūšių panaudojimas.


O revoliucingai nusiteikusi Ukmergės savivaldybė, kuri nutraukė nuomos sutartį su privačia bendrove ir paskelbė ekstremalią situaciją, giriasi mažesnėmis sąskaitomis nei jos būtų buvusios palikus senąją tvarką.


Žmones varo į neviltį


Prieš porą mėnesių netekusi darbo kaunietė Aušra, gyvenanti vieno kambario 42 kv. metrų ploto bute, šešiolikos aukštų daugiabutyje prie Čečėnijos aikštės, sako, kad atsidūrė beviltiškoje padėtyje. „Už gruodį sunaudotą šilumą kartu su gyvatuko mokesčiu gavau 471 Lt sąskaitą, – guodėsi ji. – Gyvenu viena ir gaunu 650 Lt bedarbio pašalpą, taigi sumokėjus kitus komunalinius mokesčius visai nieko nelieka. Teks skaidyti mokestį už šilumą į mažesnes dalis ir traukti tą mokesčių jungą visus metus.“


Panašių atvejų daugelyje savivaldybių – nors vežimu vežk. Vidutinio dydžio butų savininkams už šildymą tenka pakloti iki 600 Lt, o kai kur ir dar daugiau. Kai kuriuos žmones tokios sąskaitos stumia nusikalsti. Panevėžyje viename daugiabutyje buvo suniokotas namo šilumos apskaitos prietaisas, kitame name aptiktas sumontuotas vamzdis, per kurį, apeinant skaitiklį, mėnesį buvo vogta šiluma.


Kaltina šalčius


Šilumos teikimo bendrovės „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka aiškino, kad gruodį vartotojai sunaudojo pustrečio karto daugiau šilumos negu lapkritį. „Pavyzdžiui, netgi viename iš ekonomiškiausių šilumos suvartojimo prasme Kauno daugiabučių, esančiame Radvilėnų pl. 5, vienam kvadratiniam metrui ploto šildyti buvo sunaudota 12,93 kWh šilumos, o lapkritį – tik 5,61 kWh“, – teigė Ū.Staselka. Mat lapkritį vyravo teigiama temperatūra, o gruodį buvo vidutiniškai 7,8 laipsnio šalčio.


Ū.Staselka tikina, kad padidėjusios kauniečių sąskaitos nedžiugina ir šilumos tiekėjų. „Daug papildomų pajamų negauname, tik sulaukiame daugiau žmonių pykčio, – sakė jis. – Be to, su didėjančiomis sąskaitomis auga ir žmonių skolos. Dabar kauniečiai „Kauno energijai“ skolingi 29 mln. Lt.“ Iš viso šalyje gyventojai tiekėjams skolingi daugiau kaip 80 mln. Lt.


Didėjo ir dujų kaina


Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjos Loretos Kimutytės, per pastaruosius mėnesius padidėjo dujų kaina. Spalio mėnesį reikėjo mokėti 895 Lt už 1 tūkst. kubinių metrų dujų, o lapkritį – jau 941 Lt. Pastaroji kaina atsilieps sausio mėnesį pagamintai šilumos vertei, taigi sąskaitos galbūt sumažės tik dėl šiltesnių nei gruodį orų.
„Gamtinių dujų kaina keitėsi dėl nepalankaus JAV dolerio ir euro santykio“, – aiškino L.Kimutytė.
Jos teigimu, per metus skirtinguose regionuose šilumos kaina keitėsi nevienodai.

„Ji iš esmės priklausė nuo to, kaip dažnai, svyruojant kuro kainoms, buvo keičiama šilumos kaina (teisinė bazė leidžia nekeisti šilumos kainų, jei kuro kainų pokytis yra mažesnis nei 5 proc.), – kalbėjo L.Kimutytė. – Įšaldžius šilumos kainą ilgesniam laikotarpiui, išaugusias ir nepadengtas kuro sąnaudas šilumos vartotojai apmoka vėliau. Taigi šiuo metu Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose šilumos kaina yra apie 10 proc. didesnė nei 2010 m. sausį.“


Biokuras šiuo metu yra pigiausia kuro rūšis. Antai biokuro katilines turinčiuose Tauragės, Molėtų, Ignalinos, Varėnos miestuose savivaldybių gyventojams šiluma kainuoja nuo 17,67 ct už kWh iki 20,8 ct už kWh su PVM. O gamtines dujas vartojančiuose miestuose kainos yra nuo 22 ct už kWh ir kyla net iki 32,06 ct už kWh.


Daug šilumos iššvaistoma


Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas aiškino, kad daug šilumos išeikvojama tuščiai. „Jeigu namas yra naujas arba renovuotas, jam reikia mažiau energijos palaikyti normalią temperatūrą, o senesniajam prišildyti tenka sunaudoti daugiau, nes šiluma išeina per plyšius“, – teigė jis.


Pavyzdžiui, Kaune naujos statybos namuose už 60 kv. metrų buto šildymą gruodį vidutiniškai išleista 243 Lt, renovuotuose namuose – 255 Lt, nerenovuotuose – 548 Lt, blogos būklės būstuose – 649 Lt. O štai Sąjungos aikštės 10 namo gyventojai už 60 kv. metrų plotą paklojo net 1 010 Lt.
V.Stasiūnas apgailestauja, kad per mažai dėmesio skiriama ir alternatyvioms kuro rūšims. „Skandinavijoje 70 proc. energijos centralizuotam šildymui gaunama iš pigesnio biokuro, o pas mus – iš dujų, todėl kainas mums ir nustatinėja Maskva“, – kalbėjo jis.


Vairą perėmė savivaldybė


Ukmergė pernai pavasarį vienašališkai nutraukė nuomos sutartį su privačiu šilumos tiekėju bendrove „Miesto energija“. Kaip teigė Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas, gyventojams šiluma kainavo beveik 30 ct už kWh. „Tai buvo išpūsta kaina. Ankstesni tiekėjai sudarė ilgalaikes paskolų sutartis su bankais, įkeitė Ukmergės šilumos ūkio turtą, o palūkanas bankams turėjo dengti šilumos vartotojai“, – tikino A.Kopūstas.


Jo pavaduotojas Grigorijus Malčanovas tvirtino, kad savivaldybei pavyko sumažinti kainas. „Ukmergės savivaldybė, atsisakiusi nuomininko paslaugų, ukmergiškiams sutaupė nuo 53 iki 114 Lt per mėnesį priklausomai nuo gyvenvietės“, – skaičiavo jis.


G.Malčanovas kaltina VKEKK, kad ši nesirūpina vartotojais ir pasyviai laukia, kol baigsis teisiniai ginčai su „Miesto energija“. „Norėdami užtikrinti šilumos ir karšto vandens tiekimą, turėjome skelbti ekstremalią situaciją, nes negalėjome gauti šilumos tiekėjo licencijos, – piktinosi mero pavaduotojas. – Dabartinė tvarka palanki tik šilumos tiekimo monopolijoms – jos gali nepaisyti vartotojų interesų, nes bet kuriuo atveju nepraranda licencijos ir monopolijos.“


L.Kimutytė atšovė, kad VKEKK negali nieko daryti, kol ginčo neišsprendė teismas. „Visi tolesni komisijos veiksmai priklausys nuo teismų sprendimų“, – teigė ji.


Kainas mažintų tik renovacija ir biokuras


Jurgis Vilemas, Energetikos ekonomikos asociacijos valdybos narys


Norint sumažinti šilumos kainas, būtina daugiau naudoti vietinio kuro ir renovuoti namus. Dabar daugybė energijos iššvaistoma dėl nesandarių namų, todėl šilumos kaina yra didelė.
Kažkodėl vėžlio žingsniu juda ir biokuro panaudojimo skatinimas. Verslas tuo labai suinteresuotas, laukia biurokratinių kliūčių pašalinimo. Deja, politikai būna greiti, kai reikia priimti abejotinus sprendimus energetikos ūkyje, o kai kalbama apie akivaizdžiai visiems naudingus dalykus, viskas stringa.


Žmonių interesų nepaisoma


Antanas Baura, Seimo narys


Energetikos ministerija turėtų peržiūrėti sutartis, kurias savivaldybės sudarė su šilumos ūkių nuomininkais, ir išsiaiškinti, ar jos tikrai palankios gyventojams, ar naudingos vien tiekėjams. Ukmergės savivaldybę reikėtų pasveikinti, kad ėmėsi ginti viešąjį interesą.

Deja, įstatymai irgi palankesni šilumos tiekėjams – kilus ginčams neįmanoma perduoti licencijos kitam tiekėjui, dėl to ukmergiškiams teko skelbti ekstremalią situaciją. Esame užregistravę šilumos įstatymo pataisas, kad tokiais atvejais licencija atitektų kitam tiekėjui, kol vyksta bylinėjimasis, o gyventojai neliktų įkaitais. Tačiau parlamente, matyt, stiprus šilumininkų lobizmas, nes šie pasiūlymai stringa.


Institucijos yra neveiklios


Julius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas


Ukmergės įvykiai akivaizdžiai parodė, kokios neveiklios, neatsakingos ir nekontroliuojamos mūsų institucijos. Kai Ukmergės savivaldybė nutraukė sutartį su šilumos tiekėju, VKEKK turėjo ne pasyviai stebėti, bet laikinai atimti licenciją iš negalinčios šilumą tiekti bendrovės ir suteikti ją savivaldybės įmonei. Jei bendrovė, su kuria nutraukta sutartis, laimėtų teisme šį ginčą, jai licencija galėtų būti sugrąžinta. O dabar vietos valdžia buvo priversta paskelbti ekstremalią situaciją, kad žmonės nešaltų.