- Kokie buvo Estijos socialinio, ekonominio ir politinio gyvenimo ypatumai pastaruosius dvejus metus, įveikinėjant pasaulio finansų krizės padarinius?
- Mano manymu, didelių Estijos ir Lietuvos gyvenimo skirtumų pastaraisiais metais nebuvo. Pasaulio finansų krizė vienodai skaudžiai veikė visas Baltijos valstybes. Lygiai taip pat sprogo nekilnojamojo turto burbulas, mažėjo gyventojų pajamos, bankrutavo verslo įmonės, didėjo nedarbas...
Ekonominio gyvenimo ypatumus Estijoje labiau lėmė objektyvūs veiksniai nei valdžios veiksmai. Kadangi Estijos ekonomikos struktūroje, palyginti su Lietuva, mažesnė dalis tenka pramonės gamybai bei žemės ūkiui, čia labiau reaguojama į visus išorinius veiksnius. Estijoje anksčiau pasireiškė pasaulio krizės pasekmės, anksčiau pasirodė ir atsigavimo daigai. Estijai pasisekė, kad tuo metu nebuvo rinkimų, todėl politinės batalijos aplink krizę nenugąsdino žmonių.
Beje, Estijos premjeras krizę viešai pripažino tik 2009 metų pradžioje. Manau, kad toks optimizmas turėjo ir teigiamų ekonominių pasekmių. Estai ramiau reagavo į krizės sukeltus sunkumus.
- Kokie, Jūsų akimis, yra esminiai Estijos atsako į pastarųjų dvejų metų ekonominius sunkumus panašumai ir skirtumai su Lietuvos ir Latvijos nueitais keliais?
- Praktiškai visų trijų Baltijos valstybių vyriausybės sunkmečiu ėmėsi analogiškų priemonių ir, galima teigti, laikėsi tos pačios krizės įveikimo koncepcijos. Buvo gerokai apkarpyti biudžetai, sumažintos viešojo sektoriaus išlaidos, padidinti mokesčių tarifai ir kuriami verslo skatinimo planai.
Tiesa, Estijoje buvo išvengta pensijų mažinimo, tačiau sustabdytas anksčiau numatytas jų didinimas. Dažnai kalbama apie Estijos sukauptų rezervų svarbą – iš tikrųjų krizės metu jie buvo panaudoti. Tačiau Estijoje tuos rezervus buvo lengviau sukaupti, nes valstybė neprisiėmė jokių įsipareigojimų už praeitį. Nebuvo kompensuojami nei nuvertėję indėliai, nei neišlikęs nekilnojamasis turtas, nei sumažintos pensijos. Estijos valstybė, kitaip nei Lietuva, apskritai nesprendė šių socialinių problemų.
Tačiau, patikėkite, ir Estijoje jokių stebuklų neįvyko: pasaulio finansų krizė palietė kiekvieną šeimą, kiekvieną įmonę. Čia, kaip ir Lietuvoje, didžiausia bėda – nedarbas ir su tuo susijusi emigracija. Šiuo aspektu Estijai padeda Suomijos kaimynystė – kultūrų ir kalbos bendrumas, puikus susisiekimas, galimybė važinėti laikiniems darbams. Taigi nemažai estų statybininkų dirba Helsinkyje, o nuolat gyvena ir pinigus išleidžia Estijoje.
- Kaip sekasi estams gyventi su euru? Ar daug yra nepatenkintų euro įvedimu? Ką sako šiuo klausimu Estijos ekonomikos ekspertai?
- Tiesa pasakius, apie nepatenkintuosius daugiau sužinojome iš spaudos, ir net ne iš vietinės. Apklausos rodo, kad daugiau nepatenkintųjų yra tarp ne estų. Tačiau ir tas nepasitenkinimas susijęs daugiau su kainų kilimu nei euro įvedimu. Kaip žinome, šie du procesai tarpusavyje mažai susiję.
Galbūt kai kam gaila prarasti nacionalinę valiutą, tačiau daugelį estų užvaldė pasididžiavimo jausmas: jie pirmi tarp Baltijos valstybių įsivedė eurą. Mano manymu, į klausimą apie tai, kaip estai priėmė eurą, geriausiai atsakys ne apklausos ar spekuliacijos spaudoje, o rinkimai. Kovo 6 d. įvyks Estijos parlamento rinkimai. Jei juos laimės premjero Andruso Ansipo vadovaujama Reformų partija, tai bus akivaizdus pritarimas ne tik visai krizės metu vykdytai politikai, bet ir euro įvedimui.
- Ar Lietuvos socialdemokratai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už euro neįvedimą, kai Vyriausybei vadovavo premjeras socialdemokratas? Kodėl, Jūsų manymu, tuomet nebuvo įvykdyti ES reikalavimai, keliami euro įvedimui?
- Nesu toks patyręs ekonomikoje, kad galėčiau atsakyti, ar dirbtinis Mastrichto kriterijų pasiekimas yra perspektyvus ir naudingas šalies žmonėms. Tačiau žinome, kad euro įvedimas nėra vienašalis aktas, priklausantis tik nuo mūsų norų. Beje, kai kuriais bruožais mes tikrai nuo estų skiriamės. Vis mėgstame pasikapstyti praeityje, ir dažnai ne tam, kad iš jos pasimokytume, o tik tam, kad įvardytume neva kaltus. Nors estų kalbos gramatikoje net nėra būsimojo laiko, jie visuomet daugiau kalba apie ateitį.
- Kaip pastaruosius kelerius metus klostėsi Estijos ir Lietuvos santykiai ekonominėje srityje? Koks estų verslo santykis su Lietuva? Kaip vertintumėte lietuviško verslo aktyvumą Estijoje?
- Jei kalbėsime apie sunkmetį, tai Estijos ir Lietuvos ekonominiai santykiai nesivystė taip veržliai, kaip augimo laikotarpiu. Tai suprantama: verslas galvojo ne apie plėtrą, o apie išgyvenimą. Tačiau ekonomikai atsigaunant vėl pajutome abipusį susidomėjimą ir bendrus interesus.
Kad ir kaip būtų, mes išliekame vieni svarbiausių Estijos ekonominių partnerių (pagal įvairius kriterijus – prekybos apimtis, investicijas ir pan. esame ketvirti –šešti) po Suomijos, Švedijos ir Latvijos. Apie pagyvėjusį domėjimąsi sprendžiame iš daugybės verslininkų klausimų ir prašymų ambasadai – surasti partnerius, supažindinti su įstatymine baze, apibūdinti situaciją rinkoje. Ne visi paklausimai baigiasi atėjimu į Estijos rinką, tačiau tokių atvejų daugėja.
Lietuvių verslininkai, mūsų manymu, pagrįstai laiko Estiją tam tikru tiltu į Suomiją ir Skandinavijos šalis. Galima paminėti ir Lietuvos verslo grupes, jau daugelį metų sėkmingai dirbančias Estijoje. Tai „BOD Group“, „Vičiūnai Group“, UAB „Agrochema Eesti“ ir kt. Nepaisant didelės skandinavų prekybos tinklų konkurencijos, labai sėkmingai dirba „Maxima Eesti“ OÜ. Estijoje yra nemažai ir mažesnių lietuviškų įmonių. Žinoma, mes siekiame, kad Lietuvos verslininkai aktyviau darbuotųsi Estijoje.
- Daugiau kaip prieš dvidešimt metų buvo nemažai manančių, kad nepriklausomos Lietuva, Latvija ir Estija eis labai panašiais keliais ir glaudžiai bendradarbiaus. Kaip manote, ar tikrovė labai skiriasi nuo ano meto įsivaizdavimo – ir kodėl?
- Mes kartu įstojome į ES ir NATO. Sukūrėme Baltijos Asamblėją ir Baltijos Ministrų Tarybą, kurios nuolat priima bendrus sprendimus. Galima sakyti, kad diplomatiniai santykiai su Baltijos valstybėmis yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Mes dažniausiai vieni kitus remiame ir dalyvaudami tarptautinėse organizacijose. Dabar matome puikias Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo perspektyvas. Sakyčiau, kad tikrovė pranoko ano meto įsivaizdavimą. Tačiau neturėtume pamiršti, kad esame trys suverenios valstybės, turinčios savo interesus, kuriuos pirmiausia ir stengiamės įgyvendinti.
- „The Economist“ apžvalgininko Edwardo Lucaso nuomone, Baltijos šalių bendradarbiavimas – labai silpnas: nesikalbama tarpusavyje dėl planuojamų vizitų į Maskvą ir pan. „Tai dramatiška. Neatrodo, kad šios trys šalys žaistų kaip viena komanda“, - sako E. Lucasas. Ar sutinkate su jo vertinimu?
- Nenorėčiau komentuoti šio p. E. Lucaso pasisakymo, nes nežinau, kokia informacija jo nuomonė paremta. Manau, kad Lietuvos diplomatai, dirbantys konkrečioje srityje, turi visas galimybes objektyviai įvertinti situaciją. Dar kartą noriu pabrėžti, kad šiuo metu santykiai tarp Baltijos valstybių iš tiesų geri. Tariamės visais strateginiais klausimais ir beveik visuomet sutariame. Estai ir latviai parengė specialią dvišalio bendradarbiavimo plėtros programą; panašius strateginius dokumentus planuojame ir mes. Maža to, vyksta konkretus kasdienis darbas. Daug formalių ir neformalių aukščiausio lygio susitikimų. Deja, geros žinios ne visus domina.
- Ar estai optimistiški dėl Visagino AE statybos Lietuvoje? Ar jie tiki, kad AE bus pastatyta, kaip planuoja mūsų dabartinė Vyriausybė?
- Iš tikrųjų nuo pat trišalio sutarimo Trakuose estai aktyviai palaiko mūsų AE statybą ir nuolat kartoja ketinantys šiame projekte dalyvauti. Kai nežinia iš kur Lietuvos žiniasklaidoje pasirodydavo samprotavimų, neva estai nenori dalyvauti šiame projekte, tekdavo juos paneigti. Šiuo klausimu estai visuomet laikėsi aiškios ir nuoseklios teigiamos pozicijos. Ir dabar per pastarąjį pokalbį su A. Ansipu teko išgirsti teigiamą Lietuvoje atliktų darbų vertinimą ir norą dalyvauti šioje statyboje. Suprantama, kad spręsdami savo energetikos problemas jie yra numatę ir daugiau variantų.
- Koks estų politikų ir ekspertų požiūris į Rusijos baudimąsi statyti savo AE Kaliningrado srityje ir baltarusių ketinimus statyti AE prie Lietuvos sienos? Ar šie ketinimai estams atrodo realistiški?
- Šiais klausimais estų politikai ir ekspertai dažniausiai klausia lietuvių nuomonės. Jie įsitikinę, kad mes geriau žinome situaciją Baltarusijoje bei Karaliaučiaus srityje. Žinoma, mes pateikėme Estijos politikams visą turimą informaciją ir savo vertinimus apie mūsų kaimynystėje planuojamas AE statybas.
