“Žmonės yra paversti energetiniais „zombiais“, nes negali pasirinkti, kiek energijos suvartoti, ta teisė šiandien duota tiekėjui“, - sako teisininkas.
„Lietuvoje iš viso vartotojų teisės yra apverstos aukštyn kojomis. Ir turbūt derėtų į Konstituciją įrašyti, kad valstybė gina monopolininkų teises. Net per teismus neįmanoma gauti iš šilumos tiekėjų informacijos, kiek namas suvartojo šilumos, kiek deklaruota karšto vandens“, - sakė Paulius Markevičius.
Jis įsitikinęs, kad žmonės šilumos ūkio valdyme dalyvauti nori, bet negali. Jiems to neleidžia tiek šilumos tiekėjai, tiek teismai.
Vienos teisėjos Loretos Braždienės daug kartų prašėme, kad ji įpareigotų šilumos tiekėją pateikti informaciją, kiek namas suvartojo šilumos, kiek deklaruota karšto vandens, kad aš, kaip vartotojas, galėčiau patikrinti, ar teisingai paskirstyta šiluma. Tačiau pareiškiama, kad, matai, tiek, kiek išdėstyta sąskaitoje, to ir užtenka, ir nereikia žmonėms žinoti daugiau, - piktinosi P. Markevičius.
Jis pateikė ir dar vieną pavyzdį, kad teismai linkę ginti monopolininkų teises.
„Turiu kelias Aukščiausiojo teismo nutartis dėl buto Antakalnyje, kuris yra atjungtas nuo centrinio šildymo. Buto savininkas jau kelintus metus moka už nesantį šildymą, nes Aukščiausiasis teismas taip nusprendė. Anot teismo, žmogus atsijungė ne pagal tas drakoniškas atsijungimo taisykles, kurias patvirtino mūsų savivaldybės valdininkai, tai jis pažeidė tos vargšelės šilumos tiekėjos interesus ir vartotojo interesai neturi būti ginami. Valstybės tragedija, kad vartotojų teisės nėra ginamos“, - pasakojo P. Markevičius.