Veiklos užteks šimtmečiui
Nepaisant skeptiškų atsiliepimų, esą naujos AE statybos lieka pakibusios ore, susidomėjimas projektu nemažėja. Taip tvirtina bendrovės Visagino atominės elektrinės specialistai, organizavę kelis projekto pristatymus ir norėję supažindinti statybos sektoriaus atstovus su jų galimybėmis.
„Projekto niekas nepadeda į stalčių. Žinoma, užsitęsusios strateginio investuotojo paieškos gali koreguoti jėgainės statybos terminus. Tačiau iš esmės niekas nesikeičia“, – pabrėžė bendrovės Visagino atominės elektrinės projekto valdymo direktorius Tadas Matulionis.
Jis pasidžiaugė, kad susipažinti su galimybėmis statant naują AE panoro iš tiesų labai daug įmonių. Vyrauja įsitikinimas, kad kuo daugiau vietos įmonių dalyvaus įgyvendinant projektą, tuo jis bus efektyvesnis ir pigesnis.
AE projektai unikalūs pirmiausia savo laikotarpiu. Vien statybos laikotarpio negalima palyginti su kitų industrinių projektų – jis kur kas ilgesnis. Toliau seka eksploatavimo laikotarpis, galiausiai – jėgainės uždarymo. Skaičiuojama, kad viso projekto etapai trunka šimtmetį.
„Nereikia manyti, kad verslo įmonės darbo turėtų tik statybos metu. Eksploatuojant elektrinę irgi reikės viso būrio įmonių pagalbos. Naujoji jėgainė bus eksploatuojama visai kitaip, negu buvo eksploatuojama Ignalinos AE. Buvusiose sovietinio bloko valstybėse įprasta, kad tokiems objektams prižiūrėti sukuriama atskira struktūra. O Vakaruose daug paslaugų samdoma“, – pasakojo T. Matulionis.
Antai Ignalinos AE piko metu, kai veikė du reaktoriai, dirbo apie 5 tūkst. darbuotojų. Analogišką darbą Suomijoje dirbo dešimt kartų mažiau darbuotojų – apie 500. Mat čia planiniams remonto, priežiūros ir kitiems darbams atlikti yra samdomos specializuotos įmonės. Suburti pačioje jėgainėje brigadas tokiems darbams yra labai neefektyvu.
Planuojama, kad naujosios AE veiklos modelis nesiskirs nuo Vakaruose veikiančių jėgainių modelio. Todėl specializuotos bendrovės gali tikėtis turėti nuolatinį užsakovą įvairiems darbams.
„Kodėl apie tai reikia galvoti jau dabar? Kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimai yra labai aukšti, jiems pasiruošti reikia nemažai laiko. Natūralu, kad geriausiai bus pasiruošusios tos įmonės, kurios dalyvaus ir statybos procese“, – sakė T. Matulionis.
Be talkininkų neapsieis
Žvelgiant į naujos jėgainės projekto įgyvendinimą, artimiausia perspektyva jame dalyvauti Lietuvos įmonėms – statybos procesas. Tačiau apie ilgalaikę perspektyvą irgi vertėtų pamąstyti: pasirūpinti atitinkamomis investicijomis, burti didesnį specialistų ratą. Šitaip regione galėtų atsirasti įmonių, kurios galėtų teikti atominių elektrinių priežiūros paslaugas.
Vos prasidėjus kalboms apie naujos jėgainės statybas, netgi didžiosios Lietuvos statybų įmonės abejojo savo galimybėmis ir pajėgumais dalyvauti jose. Manyta, kad neužteks ne tik technologinių, bet ir žmogiškųjų išteklių. Maždaug prieš metus statybininkai kalbėjo, kad geriausiu atveju būtų pajėgios dirbti į bendrą konsorciumą susibūrusios kelios didžiosios kompanijos. Lietuviai kuklinosi ir iš anksto buvo linkę galimas pozicijas užleisti skandinavams, vokiečiams arba prancūzams.
T. Matulionis mano, kad išankstinė lietuvių nuomonė dėl savo galimybių turbūt pasikeitė. Sostinėje bei uostamiestyje vykusiose konferencijose, kuriose buvo pristatomos galimybės statybų sektoriui, Visagino atominės elektrinės atstovai sulaukė ypač gausaus dalyvių skaičiaus.
Lietuvos įmonės, norinčios dalyvauti įgyvendinant projektą, jau dabar turėtų pareikšti apie tai norą. Reikėtų parodyti ne tik savo pajėgumus, bet ir tai, kiek dėmesio skiriama darbų kokybei užtikrinti. Tie, kurie atitiks pirminius kriterijus, bus kviečiami dalyvauti konkursuose.
Bendrovė Visagino atominė elektrinė atliko analizę ir skaičiavimus, kokia dalimi atliekant vienokius ar kitokius darbus galėtų prisidėti vietos kompanijos, o kuriems darbams teks kviestis talkininkų iš užsienio.
Preliminariai numatyta, kad Lietuvos įmonės atliks ketvirtadalį projektavimo darbų. Atrodytų nedaug, tačiau vertinant visas darbų apimtis, kurios siekia beveik 949 mln. litų (iš planuojamų visam projektui 17,25 mlrd. litų), lietuviai užsakymais neturėtų skųstis.
Visi su projektavimu susiję darbai skaidomi į penkias dalis: mokslo ir tyrimų, eksperimentinės plėtros ir kitų tyrimų, architektūrinės ir inžinerinės veiklos, techninių konsultacijų bei techninės paramos veiklos. Manoma, lietuvių kompanijos darbų gali tikėtis visose dalyse. Dalis su projektavimu susijusių darbų jau atlikta. Daugiausia lietuviai prisidėtų prie statybos darbų, įskaitant ir medžiagų tiekimą – planuojama net 70 proc.
„Natūralu, kad nemaža dalis vietos verslo tiesiog negali būti. Antai branduolinio garo tiekimu lietuviai tikrai negali pasirūpinti. Iš kokių šalių bus kitų statybos proceso dalyvių, daug įtakos turės tai, kas bus pagrindinės įrangos tiekėjai. Visi technologijų tiekėjai turi savo tiekimo grandines. Su technologijų tiekėjais bendraujama jau ne vienus metus, tačiau kieno įranga bus montuojama – didžiąja dalimi spręs strateginis investuotojas“, – sakė T. Matulionis.
Pavyzdys – Suomija
Lietuvoje ruošiantis statyti naują atominę jėgainę, derėtų dažniau žvilgtelėti į Suomijos pavyzdį. Šalyje, gyventojų skaičiumi nedaug lenkiančioje mūsų valstybę, jau stovi keturi atominiai reaktoriai, baigiamas statyti penktas, dar dviem statyti suteikti leidimai. Suomijos įmonės, dalyvaujančios atominių jėgainių statybos projektuose, yra susibūrusios į asociaciją.
Kai buvo statomos pirmosios atominės elektrinės, suomių įmonių projektuose dalyvavo mažiau. Laikui bėgant vietos bendrovės įgavo daugiau patirties. Kai bus statomi nauji reaktoriai, tikimasi, kad bemaž visus darbus bus pajėgūs atlikti patys suomiai.
„Suomiai yra suinteresuoti dalyvauti ir mūsų projekte. Statybų procesas ir ten, ir pas mus yra panašus – viskam vadovauja generalinis rangovas, kurio tikslas yra įtraukti kuo daugiau vietos įmonių. Tačiau su viena sąlyga – ne tik turi būti gerai ir už konkurencingą kainą atlikti darbai, bet ir pažiūrėta, kiek dėmesio skiriama darbų kokybei užtikrinti. Branduolinėje energetikoje tai labai aktualu: dokumentacijos tvarkymas, kokybės užtikrinimo programų diegimas“, – pasakojo T. Matulionis.
Įgyvendinant įprastus projektus, pirma atliekami darbai, po to žiūrima ir tikrinama, ar jie atlikti kokybiškai, ar nepadaryta klaidų. Statant branduolinės energetikos projektus pirma dokumentais įrodoma, kad viskas bus atlikta teisingai, tik paskui suteikiama teisė dirbti.
2009 metų duomenimis, Suomijoje statant AE iš viso dalyvavo 2 tūkst. subrangos būdu dirbančių įmonių, iš kurių 770 – vietos bendrovės. Iš statybų aikštelėje dirbančių 4 tūkst. darbuotojų ketvirtadalis buvo suomiai.
Bendrovės Visagino atominės elektrinės Bendrosios infrastruktūros kompetencijos centro vadovas Rimvydas Štilinis teigė, kad į panašias darbų apimtis galėtų orientuotis ir lietuviai. Apie 40 proc. vietos pajėgumų – išties daug įgyvendinant tokius projektus.
Keliais jau reikia rūpintis
Šiuo metu vienas svarbesnių klausimų – tinkamai paruošti transporto infrastruktūrą, reikiamą įrangai gabenti į statybvietę. Galvojant apie tai pirmiausia buvo įvertinta, ar iš viso į Lietuvą galima atgabenti įrangos komponentus. Gautas atsakymas, kad į Klaipėdos jūrų uostą atgabenti galima bet kokią įrangą. Kitas klausimas – kaip nugabenti krovinius iki Visagino? Komponentai, kuriuos gali tekti gabenti, ir svoriu, ir matmenimis yra tokie, kokių Lietuvos keliais dar nebuvo gabenta.
R. Štilinis teigė, kad įvertinus maršrutą nuo Klaipėdos iki Visagino, esamais keliais gabenti specifinius krovinius šiuo metu nebūtų galimybės. Vienur krovinys strigtų viadukuose, kitur – svorio neatlaikytų tiltai. Dar kitur gali užkliūti už elektros laidų, nukarusių virš kelio. Jau dabar yra suprojektuota, kaip pasirinktame maršrute pašalinti kliūtis.
„Daug dirbome kartu su Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija, Vidaus vandens kelių direkcija, bendrove „Lietuvos geležinkeliai“. Mūsų pasirinktas maršrutas yra įtrauktas į stambių matmenų krovinių gabenimo per Lietuvą iš Vakarų į Rytus transporto koridorių. Juo bus galima pasinaudoti ne tik statant naują AE mūsų šalyje, bet ir gabenant stambių matmenų krovinius į kitus pramonės objektus ir Lietuvoje, ir tranzitu į Baltarusiją“, – pasakojo R. Štilinis.
Jis atkreipė dėmesį, kad per mūsų šalį nusidrieksiantis transporto koridorius bus pakankamai trumpas palyginti su tuo, kokių ambicingų planų turi kaimyninė Baltarusija. Šios šalies tikslas – sukurti transporto maršrutą nuo Skandinavijos iki Kinijos.
Maršrute nuo Klaipėdos iki Visagino, kuriuo būtų gabenami kroviniai į naująją atominę jėgainę, yra 33 tiltai, kuriuos reikia sustiprinti. Šiuo metu Lietuvoje pastatoma nuo 1 iki 3 naujų tiltų ir rekonstruojama 5–7 tiltai per metus. Sutvarkyti visiems numatytiems tiltams prireiktų 6–7 metų. Todėl jau netrukus bus skelbiami konkursai kelių tiesimo ir transporto infrastruktūros įmonėms.
„Planuojama, kad krovinius į statybvietę reikės gabenti 2013–2014 metais. Jau dabar pats laikas pradėti tiltų rekonstrukcijos darbus, kad kroviniams netektų laukti“, – sakė R. Štilinis.
Apskaičiuota, kad sunkiausias krovinys, kurį tektų atgabenti iki naujos AE statybvietės – 1033 tonų.
Kokybė ir dar kartą kokybė
Remiantis atlikta analize, regiono, kuriame yra Lietuva, tiekėjai gali patenkinti bendruosius naujosios jėgainės statybos poreikius. Nemaža inžinerinių ir statybos darbų dalis nėra tiesiogiai susijusi su branduoline energetika. Tokius darbus įgyvendinant kitus didelius infrastruktūros projektus atlieka nemaža dalis bendrovių.
Visiems stambiems daugiadiscipliniams infrastruktūros projektams įgyvendinti reikalinga tam tikra kvalifikacija – ji bus reikalinga ir įgyvendinant naujos AE projektą. Kitaip negu kiti infrastruktūros projektai, šiame reikės specifinių su branduoline energetika susijusių įgūdžių saugos ir licencijavimo srityje. Tai specifinė sritis, apimanti saugos analizės ir atskirų saugos aspektų rengimą.
Bendrą atominės jėgainės projektą galima išskaidyti iki 150 sutarčių paketų, kuriems bus skelbiami atskiri konkursai. Bendrovės, kurioms bus suteiktas konkretus paketas, turės teisę užsakyti dalį darbų pagal subrangos sutartis. Žinoma, jeigu sugebės užtikrinti tokios pačios aukštos kokybės produktus ir jų pristatymo sąlygas. Kokybės reikalavimus turės užtikrinti ne tik pagrindiniai tiekėjai, bet ir smulkesni subrangovai, norintys dalyvauti projekte.
Bendrovė Visagino atominė elektrinė yra sudariusi schemą, kokių jėgainės komponentų reikės statybos metu. Anot T. Matulionio, tai irgi labai naudinga informacija įmonėms, norinčioms tapti tiekėjais. Schemoje pakankamai išsamiai išvardyta, kokių komponentų ir subkomponentų reikės, pradedant kranais ir keltuvais, šildymo ir vėdinimo sistemų dalimis, saugos sistemų dalimis, baigiant sklendėmis, kopėčiomis ar telefonais.
