Už praėjusį mėnesį šildytą kvadratinį metrą „Panevėžio energijai“ sumokėję vidutiniškai 5 litus kaip panacėją nuo kosminių sąskaitų siūlantiems renovuoti daugiabučius šilumininkams gyventojai baksnoja pirštu į viduržiemį virš šilumos trasų žaliuojančią žolę: kuo jų požeminės trasos geresnės už kiauras sovietmečio namų sienų?
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai aiškinasi, kas vieno devynaukščio namo rūsyje esančiame šilumos punkte sulaužė apskaitos prietaisą bei sunaikino punkto visus techninius dokumentus. Kitame miesto daugiabutyje nuo kosminių sąskaitų už šildymą bandyta gelbėtis šilumos punkte įrengus papildomą jungtį ir pro ją neapskaitytą dalį šilumos nukreipus į butus.
Daugumos miesto daugiabučių šilumos punktus prižiūrinčio Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys vandalizmo atvejus sieja su praėjusią savaitę gyventojų gautomis sąskaitomis už gruodį suvartotą šilumos energiją.
„Taip pasireiškė sveiku protu nesuvokiamas pyktis. Gavus dideles sąskaitas už šildymą žmones ištiko šokas ir nebežino, ką daro. Įsižeidę ir supykę gyventojai išliejo pyktį ant daiktų“, – neabejoja G.Ruzgys.
Pasak jo, tai pirmas kartas, kai Panevėžyje pradėti niokoti šilumos punktai. Anksčiau į juos įsisukdavo nebent ilgapirščiai – nusitaikydavo į lengvai išmontuojamus termometrus.
Labiau taupyti nebėra iš ko
Šilumos punktų prižiūrėtojai nuogąstauja, kad šąlant orams ir augant sąskaitoms už šildymą vandalizmo atvejų gali daugėti – Panevėžyje, kur vidutinis darbo užmokestis siekia 1820 litų neatskaičius mokesčių, už 44 kv. m šildymą paklojus 274 litus gresia trūksti ne vieno vartotojo kantrybei.
Kad „Panevėžio energijos“ diktuojamos šilumos kainos – sunkiai beįkandamos, pripažįsta ir Butų ūkio 1-osios tarnybos viršininkas Ričardas Ramoška.
„Be abejo, šilumos sąskaitomis už gruodį nepatenkinti visi. Taip pat ir mūsų tarnybos darbuotojai, gyvenantys daugiabučiuose. Žinome, mokesčius lemia ne vien kaina, bet ir oro temperatūra, bet, manau, lemiamą reikšmę šiuo atveju turi kaina“, – mano R.Ramoška.
Jis pats už kvadratinį metrą sumokėjo daugiau nei penkis litus.
„Pagal gaunamas pajamas tokia kaina už šildymą tikrai didelė ir nesuvokiama. Nežinau, kuo pagrįstas kainų didinimas. Reikia įvertinti ne tik sąnaudas, bet ir gyventojų pajamas“, – įsitikinęs R.Ramoška.
Anot jo, tik todėl, kad daugumos Panevėžio daugiabučių šilumos punktuose temperatūra jau sumažinta iki minimaliausios leistinos ribos, gavę sąskaitas už gruodį panevėžiečiai neužvertė Butų ūkio prašymais dar labiau atšaldyti būstus.
„Gyventojai jau taupo sveikatos sąskaita. Žinoma, kad tokia situacija nenormali – ir žmonėms šalta, ir pats pastatas gadinamas, jei temperatūra maža“, – pažymi R.Ramoška.
Nors higienos normos komfortiška temperatūra gyvenamuosiuose būstuose numato 18 laipsnių, tačiau, pasak tarnybos vadovo, daugelio panevėžiečių butuose dienomis termometro stulpelis nešokteli aukščiau 17 laipsnių, o naktimis tesiekia 15 ar net dar mažiau.
Augins pomidorus
Panevėžio centre, A.Smetonos g. 1-ojo namo gyventojai, už trijų kambarių (66 kv. m) šildymą iš „Panevėžio energijos“ gavę 551 lito sąskaitą, ryžosi šalčio dietai. Nuo 23 val. iki 6 val. šiluma sumažinama tiek, kad radiatoriai lieka vos drungni. Dieną termometro stulpelis butuose nepakyla aukščiau 18-os laipsnių.
Namo bendrijos pirmininkė Rima Danelienė pripažįsta, kad toks taupumas atsisuka. Ji pati slaugo Alcheimerio liga sergančią močiutę. Ligota moteris bet kada gali nusirengti, tačiau vėl apsirengti be kitų pagalbos nesugeba. R.Danelienė randa senutę susirietusią, susigūžusią nuo šalčio.
Bendrijos pirmininkė pripažįsta, kad per 1958 m. statyto namo sienas šiluma išeina kiaurai, tačiau gyventojai netiki kaip panacėja nuo kosminių šilumos sąskaitų siūloma renovacija.
„Jeigu net kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gauna ne visi pensininkai, kaip patikėti, kad valstybė vėliau jiems pajėgs kompensuoti išlaidas namo renovacijai? Trijų kambarių bute gyvenanti kaimynė senutė vien už šildymą sumokėjo 570 litų. Į kompensaciją gali pretenduoti, jei pajamos viena asmeniui ne didesnės nei 525 litų, o ką daryti pensininkui, gaunančiam 600–700 litus? Žmonės įvaryti į kampą. Apie ką kalbėti, jei žmogus, visą gyvenimą mokėjęs mokesčius valstybei, senatvėje, XXI amžiuje, namuose priverstas sėdėti su paltu ar striuke? Net Afrikoje gyvena geriau – ten šilta ir maisto turi. O mes, europiečiai, esame tik vergai“ – piktinosi R.Danelienė.
Ji abejoja, ar išeitis būtų renovuoti namą, tačiau likti priklausomiems nuo „Panevėžio energijos“. Pirmininkė įsitikinusi, kad bendrija daugiau išloštų atsijungusi nuo centralizuoto šildymo ir pasistačiusi dujinį katilą.
Gyventojams pikčiausia, kad jiems nuolat kalama į galvą, jog sovietmečiu statyti namai prasti ir juos būtina renovuoti, kad pro kiauras sienas neišeitų šiluma, tačiau patys šilumininkai už vartotojų pinigus šildo orą.
„Pro mano langus labai gerai matyti, kur po žeme nutiesta šilumos trasa – sniegas nutirpęs, tuoj žolė ims želti. Ant trasos galėtume šiltnamius statyti ir žiemą pomidorus auginti. Visas miestas tokiomis orą šildančiomis trasomis išvagotas“, – stebisi pirmininkė.
Sušalėlis iškvietė inspektorius
Apie atsijungimą nuo „Panevėžio energijos“, gavę sąskaitas už šildymą, pradėjo mąstyti ir J.Basanavičiaus g. 2-ojo namo gyventojai. Bendrijos pirmininkė Roma Jokupienė pasakoja galvojusi, kad kaimynę išgąsdinusioje sąskaitoje už šildymą įvelta klaida. Kad už 3 kambarių buto gruodį šildymą iš tiesų teks pakloti per 600 litų, patikėjo tik pamačiusi ir savo pačios sąskaitą.
„Dabar jau visiškai rimtai galvojame apie atsijungimą nuo centralizuoto šildymo ir šildymąsi dujomis. Juo labiau kad tą jau yra išbandžiusių ir nenusivylusių namų“, – teigė R.Jokupienė.
Apie pabėgimą iš „Panevėžio energijos“ glėbio, anot pirmininkės, namo gyventojai svarstė dar pavasarį, tačiau delsė, nes netikėjo sulauksiantys kosminių sąskaitų.
Bet kol kas žmonėms nėra kitos išeities – tik šalti. Po paskutinių šokiravusių sąskaitų name šiluma prisukta iki žemiausios higienos normų leistinos ribos: dieną – 18 laipsnių, naktį – 10-ies.
„Žmonės butuose su striukėmis būna. Vienas gyventojas, nuomininkas, neištvėręs šalčio jau iškvietė inspektorius. Turėjau aiškinti, kad bendrija sutarė verčiau įjungti taupymo režimą ir šalti, nei mokėti kosminius pinigus už šildymą“, – pasakojo R.Jokupienė.
Ji pati skaičiuoja ypač taupiai gyvendama dviejų kambarių bute vien mokesčiams už šildymą, karštą vandenį ir gyvatuką už gruodį sumokėjo apie 800 litų.
Bendrijos pirmininkė neabejoja, kad namui neatsiskyrus nuo „Panevėžio energijos“ kitą žiemą gali tekti dar labiau paploninti piniginę, nes tikėtis, kad šilumininkai nebedidins savo įkainių, – naivu.
Trasų renovacija neveiksminga
R.Jokupienė ironizuoja: jei sąskaitos už šildymą dar augs, gyventojams nebeliks nieko kito, kaip pasinaudoti nemokamomis „Panevėžio energijos“ paslaugomis.
„Statysime palapines ant požeminių šilumos trasų ir kelsimės ten gyventi. Turbūt nebus šalčiau nei butuose“, – nykią perspektyvą numato bendrijos pirmininkė.
Kad „Panevėžio energija“, raginanti renovuotis daugiabučius, pati iš vartotojų kišenės šildo orą, pripažino ir viešinti pavardės nepanoręs vienos miesto Savivaldybei pavaldžios įstaigos darbuotojas.
„Prie mūsų įstaigos buvo rekonstruota požeminė trasa bekanaliais vamzdžiais, bet kažkodėl virš jos ir dabar žolė labai gražiai žaliuoja.
Nors, logiškai mąstant, ji privalėtų sulaikyti šilumą, bet matome, kad realiai taip nėra. Esu „Panevėžio energijai“ siūlęs virš šilumos trasų šiltnamius statytis – labai jiems nepatiko. Pikčiausia, kad šilumininkų patiriami nuostoliai įskaičiuoti į šilumos kainą. Vyriausybės lygmeniu žmonės skatinami ir namus renovuoti, ir šilumos punktus modernizuoti, tai gyventojai ir daro. Bet ką šilumos tiekėjai tokio padarė, kad sumažintų kainą?“ – piktinosi valdininkas.
Atsijungę nesigaili
Šilumininkų siūlomas ginklas nuo solidžių sąskaitų už šildymą – būsto renovacija. Tačiau augant šilumos kainoms proporcingai didėja ir renovacijos skeptikų būrys. Ar verta investuoti ir likti priklausomiems nuo monopolininkės šilumos tiekėjos?
Marijonų g. 31-ojo namo bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė įsitikinusi, kad tikrai ne. Nuo „Panevėžio energijos“ atsijungęs ir dujinius katilus pasistatęs, bet sienų dar nespėjęs apšiltinti namas šią žiemą šilumos energijai pagaminti išleidžia dešimtis kartų mažiau nei praėjusiais metais.
Pasak B.Valkiūnienės, 57,27 kv. m trijų kambarių butas praėjusį mėnesį už 22 dienas šildymui, karštam vandeniui ir gyvatukui šilumos energijos sunaudojo už 86 Lt 57 ct. Pirmininkės teigimu, namui modernizavus šildymo sistemą pagaminti voniai karšto vandens kainuoja tik vieną litą, tačiau jau nuo pavasario gyventojams šilumos energija turėtų dar labiau pigti – ant namo stogo bus įrengti saulės kolektoriai.
Trijų kambarių buto šeimininkai už šildymo sistemai paimtą paskolą ir palūkanas kas mėnesį 20 metų mokės apie 90 litų.
Prieš 2,5 metų renovaciją baigusio Tulpių 14-ojo name 47,61 kv. m bute gyvenantis Kazimieras Ilginis už gruodį „Panevėžio energijai“ vien tik už šildymą sumokėjo 156,27 Lt. Namo apšiltinimas ir kiti renovacijos darbai butui kainavo 7590 Lt. Tačiau bendrija paskolą renovacijai buvo paėmusi dar tuomet, kai valstybė padengė 50 proc. sumos. Šiuo metu renovacijai pasiryžusioms bendrijoms valstybė tepadengs 15 proc. išlaidų.
Politikai lenda į krūmus
Nuo šildymo sąskaitų dūsta ne tik panevėžiečiai, bet ir pati Savivaldybė. Už biudžetinių įstaigų šildymą „Panevėžio energijai“ jos skola siekia 10 mln. Lt. Valstybės skiriamos lėšos mažas pajamas gaunančių panevėžiečių kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį per metus išaugo dvigubai.
2010-aisiais kompensacijoms Panevėžyje išmokėta 3,5 mln. Lt. Šiais metais tam planuojama išleisti 6,9 mln. Lt. Vien už 2010-ųjų gruodį kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį Panevėžio savivaldybė išmokės rekordinę sumą – 800 tūkst. Lt valstybės pinigų.
Už praėjusį mėnesį kompensacijas gaus 9578 panevėžiečiai, prieš metus sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį valstybė apmokėjo 4899 Aukštaitijos sostinės gyventojams.
Tačiau Panevėžio politikai grūmoti šilumininkams nedrįsta. Jiems patogiau mojuoti kumščiais kitai savo bendrovei – „Aukštaitijos vandenims“.
Jau daugiau nei metus jos reikalaujantys vos keliais centais atpiginti šaltą vandenį, politikai tylėjo, kai praėjusių metų liepą „Panevėžio energija“ šilumos kainą pakėlė net 10,7 proc.
Vienas iš pagrindinių kovotojų prieš vandens tiekėjus miesto meras Vitalijus Satkevičius aiškina, esą neturintis teisės burnoti prieš šilumininkų diktuojamas kainas, nes Panevėžio savivaldybė – tik viena iš septynių „Panevėžio energijos“ akcininkių. Tačiau Panevėžio savivaldybė neturėtų skųstis neturinti balso – ji valdo 60 proc. šilumos tiekėjos akcijų, vadinasi, jos pasiūlymai akcininkų susirinkime turėtų skambėti garsiausiai.
V.Satkevičius tvirtina vis tiek nematantis galimybių sumažinti šilumos kainas. Anot jo, akcininkų norai į dangų neitų, nes kiek vartotojui atsieis monopolininko tiekiama šiluma, reguliuoja Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės tarnyba.
„Politikai negali nieko padaryti“, – aiškino meras.
Miesto vadovo išvardyti argumentai tiems patiems politikams kažkodėl negalioja, kai kalba pasisuka apie geriamojo vandens kainas, nors „Aukštaitijos vandenys“, kaip ir šilumos tiekėja, priklauso ne vienai Panevėžio savivaldybei, o vandens kainas, kaip ir šilumos, irgi reguliuoja ta pati Kainų kontrolės ir energetikos tarnyba.
Būdų, kaip palengvinti panevėžiečiams šildymo naštą, neieškanti Savivaldybė garsiai buvo prakalbusi reikalausianti „Panevėžio energijos“ papildyti miesto biudžetą – iš 9 mln. Lt už 2010 m. planuojamo įmonės pelno sumokėti į miesto iždą dividendus. Tačiau ir tokios užmačios kažin ar bus įgyvendintos, nes pati bendrovė yra teigusi nematanti galimybių atsiskaityti su akcininke.
Daugiabutyje gyvenantis V.Satkevičius teigia ir pats už gruodį „Panevėžio energijai“ nemažai paklosiantis, tačiau kiek jam atsieis šiluma, atsakyti negalėjo – sąskaitomis rūpinasi žmona.
