Kaunietis Stanislovas Čerkauskas, atsisakęs centralizuoto šildymo, teigia, jog jo šildymo sąskaitos pasistačius bute dujinį katilą sumažėjo perpus. „Su kaimynais jaučiamės labai laimingi atsijungę nuo Kauno energijos,“ - BTV laidoje „Karštas vakaras“ penktadienio vakarą sakė kaunietis.
Laidoje dalyvavęs Vilniaus energijos komercijos direktorius Rimantas Germanas atkirto: „Siūlau nuvažiuoti į Jerevaną ir Kišiniovą ir pamatysite, kuo pavirto tie miestai po tokios politikos. Pro langus iškišti kaminukai, žmonės nešiojasi malkas, nes dujų visiems neužtenka, elektros instaliacija sudegus, nes irgi neužtenka, smogas mieste - ir visi patenkinti“.
Anot jo, radiatorius nusipjovę butai šildosi ir kaimynų sąskaita, vandens temperatūra radiatoriuose juos nupjovus kitiems daugiabučio gyventojams pakyla vienu laipsniu, tai reiškia, kad visi kiti butai priversti mokėti brangiau.
Energetikas sako, jog pasaulio tendencijos rodo, jog centralizuotas šildymas ekonomiškai pasiteisina.
Kaunietis Arūnas Šileika, neapsikentęs šildymo sąskaitų, jau nuo praėjusių metų balandžio mėnesio siekia atsisakyti centrinio šildymo, ir teigia, kad jis ekonomiškai nepasiteisina.
„Pavasarį sieksiu pjauti radiatorius“, sako A.Šileika.
Jo teigimu, savivaldybė nepadeda, o veikiau trukdo žmonėms norintiems išeiti iš centrinio šildymo sistemos.
Kauniečiui S.Černiauskui pareiškus apie norą atsisakyti centrinio šildymo, Kauno savivaldybės administracijos pareigūnas jam atkirto: „Tik per mano lavoną“.
BTV laidoje jis įtikinėjo, kad energetikai ima pinigus už orą.
“Mano sesuo gyvena Babtuose, jie pasiekė to, kad galėtų reguliuoti šilumos skaitliuką, tai jie susireguliavo ir galvojo mažai mokės. Tuomet paėmė ir tarifą pakėlė, už tą kilovatvalandę, kad mokėti brangiau. Kaip moka už mažą butuką 800 Lt, taip moka“, - sakė S.Černiauskas.
Jis kvietė ir kitus daugiabučių gyventojus sekti jo pavyzdžiu.
Vilnietis daugiabučio gyventojas Paulius Markevičius, atsisakęs centrinio šildymo ir naudojantis tam elektrinį šildytuvą, taip pat įtikinėja, kad tai jam gerokai sumažino šildymo išlaidas. Jo nuomone, kontrolės ir apskaitos sistemų nepatikimumas leidžia šilumos tiekėjams piktnaudžiauti, manipuliuoti sąskaitomis ir jas išpūsti.
„Šitą problemą iš dalies padėtų išspręsti individualios apskaitos įvedimas“, sako P.Markevičius.
Tam pritarė ir Rimantas Germanas, anot kurio, Vilniuje diegiamos individualios apskaitos sistemos bent 20 proc. sumažina šildymo sąskaitas.