Grėsmes energetiniam saugumui analizuosianti įstaiga oficialiai pradės veikti sausio 1 dieną Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos patalpose kaip nacionalinis centras. Tikimasi, kad centras ateityje gaus NATO akreditaciją - panašiai, kaip Taline veikiantis Kibernetinio saugumo centras ir dar 15 skirtingų centrų, teikiančių analizę NATO, įvairiose Aljanso šalyse.
"Neformaliai esame sulaukę paraginimų ir paskatinimų. Visi sutinka, kad tai geras dalykas, tačiau tuo pačiu akcentuoja, kad būtina siūlyti pridėtinę vertę. Lietuva turi atnešti savo patyrimą", - BNS sakė Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Audrius Brūzga.
"Tikimasi, kad per trejus metus akredituosime jį prie NATO", - teigė diplomatas.
Planuojama, kad iš pradžių centre dirbs keli žmonės, ir visi Vyriausybės nutarime numatyti aštuoni etatai nebus užpildyti. Ateityje į darbą ketinama įtraukti ekspertus iš kitų NATO šalių.
"Norinčios šalys gali deleguoti savo atstovus. Neformaliai esame kalbėję su kai kuriomis iš jų", - BNS sakė A.Brūzga, tačiau konkrečias valstybes nurodyti atsisakė.
Pasak diplomato, Lietuvai būtų naudinga ekspertų, išmanančių tam tikras specifines sritis, pavyzdžiui, jūrinį saugumą, parama.
Centras veiklos pradžioje turėtų daug dėmesio skirti padėties Lietuvoje analizei - vertinti esamą teisinę bazę ir teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos tobulinimo. Įstaiga taip pat planuoja įtraukti NATO partnerius į diskusijas dėl grėsmių energetiniam saugumui ir galimybių jas mažinti.
A.Brūzgos teigimu, centras kurs bendradarbiavimo tinklą tarp įvairių Lietuvos įstaigų - dėl to tariamasi su Energetikos institutu, Vytauto Didžiojo universitetu, kitomis mokslo įstaigomis ir verslo atstovais.
Centras kol kas veiks kaip biudžetinė įstaiga prie Užsienio reikalų ministerijos. Prie centro veiklos prisidės Energetikos, Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai.
Iš pradžių centrui laikinai vadovaus Užsienio reikalų ministerijos diplomatas, o kitų metų pradžioje per konkursą ketinama išrinkti nuolatinį vadovą. Ateityje centro vadovu turės būti karininkas - kitaip institucija negalėtų gauti akreditacijos prie NATO. Pagal nuostatus, Krašto apsaugos ministerijos deleguojamas karininkas artimiausiais metais užims direktoriaus pavaduotojo pareigas.
A.Brūzga teigė, kad Lietuva būtų tinkama vieta NATO Energetinio saugumo centrui, nes šalis turi įvairios patirties, šiuo metu vykdo reformas energetikos srityje.
"Vyksta ūkio transformacija, infrastruktūros projektai, keičiama teisinė bazė, įgyvendinamos ES direktyvos, vyksta dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas. Turime įvairių rūšių energetikos, uostą - taigi esame sukūrę bazę ir turime daug patirties, kuria pasinaudodami galėtume į centro veiklą kreipti ir savus ekspertus, ir pritraukti užsieniečius", - sakė diplomatas.