Metrologijos tarnyba ir nuotolinio nuskaitymo skaitiklius diegiantys šilumininkai skirtingai traktuoja nuotolinio duomenų perdavimo funkciją. Tiesa, ir patys metrologai tarpusavyje nėra vieningos nuomonės. Metrologijos inspekcija pažeidimų ir neatitikimų nėra radusi, tad nemato reikalo bausti už neįteisintų prietaisų naudojimą. Praėjusį antradienį Metrologijos tarnyboje susitikę įvairių suinteresuotų pusių atstovai sprendimo nerado, nutarė suburti darbo grupę, kuri ieškos išeities.
Abejoja duomenų patikimumu
Lapkričio viduryje Metrologijos tarnybos direktoriaus Igno Stankovičiaus įsakymu buvo nurodyta, kad būtų įteisinti ir tikrinami ne tik patys skaitikliai, bet visas duomenų perdavimo kanalas.
Jis sako, kad kitu atveju rodmenys yra neteisėti, o gaunamos sąskaitos - teisiškai nekorektiškos: „Kaip ir teisme – gali būti labai teisingi įrodymai, bet jeigu jie yra surinkti neteisėtai, jie atmetami.“
Tarnybos vadovas aiškino, kad pagal įstatymą tiekėjas arba sistemos diegėjas turėjo kreiptis dėl sistemos įteisinimo, tačiau tokių kreipimųsi nesulaukta.
Tarnybą kaltina pavėluota reakcija
„Vilniaus energijos” komercijos direktorius Rimantas Germanas prikiša, kad tarnyba atsibudo ir priekaištus pareiškė tik dabar. „Jau yra apie 40 tūkst. žmonių, kurie investavo į tai savo asmenines lėšas, todėl negalima leisti tokių įsakymų, kurie reiškia, kad jūs investavote - jūs patys kalti. Reikia protingai prieiti prie problemų. Šešis metus tarnyba nieko nedarė. Jie gal buvo iš Lietuvos emigravę? Nežinojo, kad vyksta toks procesas, kad yra tokia įranga, nors tai buvo reklamuojama visur. Reikia viską daryti protingai. Per vieną naktį niekas nepatikrins ir neįteisins tų metrologinių bangų. Tai neįmanoma. Turi būti suteiktas statusas egzistuojančioms sistemoms, duodantis periodą, per kiek laiko tai turi būti įteisinta, turi būti aiškiai pasakyta dėl naujų. Dabar išleistas įsakymas, kuris nuo dienos X paskelbia, kad visa tai neteisėta. Negalima tokios sumaišties daryti. Jei patys nepastebėjo šito proceso, tai negalima savo klaidas perdėti ant niekuo dėtų žmonių. Šilumininkai čia ne prie ko“, - DELFI sakė jis.
R.Germano įsitikinimu, pakanka, kad metrologiškai yra patikrintas tik skaitiklis: „Duomenis gali pasilenkusi bobutė nurašyti ant popierėlio ir atnešti į paštą. Gali nurašyti užėjęs koks nors kontrolierius inspektorius. Arba tai perduodama radijo bangomis. Radijo bangas reikia tikrinti metrologiškai, o bobutės nereikia? Nors praktika rodo, kad klaidos visada būna, kai nurašo bobutė. Radarai stovi autostradoje. Aš negaliu sustoti ir pasitikrinti, koks buvo greitis. Todėl tokių bangų metrologizavimas yra normalu. Tačiau su skaitikliais tai nereikalinga, nes juos galima paprastai patikrinti.“
Inspekcija priekaištų neturi
„Jie nusprendė metrologizuoti, nes gavo 10 skundų. Jie gaus 10 tūkst. skundų iš tų žmonių, kurie yra įsivedę tokius skaitiklius ir staiga turi kažką daryti,“ - sakė R. Germanas.
Dėl šios problemos išsiskiria ir pačių metrologų nuomonės. Metrologijos inspekcija abejoja, ar ryšio perdavimas – yra metrologų reikalas. Inspekcijos vadovas Algirdas Skripėta irgi mano, kad užtenka, kad prietaisai, kurie matuojami ir yra žmonių butuose, būtų metrologiškai patikrinti, užplombuoti ir jų rodmenys nekvestionuojami.
Pasak jo, jeigu gyventojo deklaruoti duomenys nesutaptų, vartotojas, turintis nesugadintą, nepažeistą matavimo priemonę namuose, galėtų paslaugos tiekėjo pretenzijas užprotestuoti. Pasak inspekcijos vadovo, iki šiol vykdant patikrinimus neteko susidurti su duomenų iškreipimo, nesutapimo atvejais.
Sumoka vartotojas
Norint įteisinti metrologiškai, reikia užsakyti vienkartinį prietaiso ir sistemos tipo tyrimą. „Bet kuris kitas tiekėjas gali tą patikrintą sistema naudoti be papildomo patikrinimo. Tai kaip su automobiliais - jeigu vienam „Volkswagen Passat“ tyrimą atliko, tai visi to modelio automobiliai yra valio. Taip ir su prietaisais“, - Metrologijos tarnybos direktorius sakė, kad toliau dar yra papildomos išlaidos už periodinius tikrinimus – kas pusmetį ar metus, o vėliau ir dar rečiau, jei sistema veikia nepriekaištingai.
Pasak jo, įstatymas numato, kad metrologinės paslaugos teikiamos komerciniais pagrindais. Metodiką rašo kompetentingos įstaigos – moksliniai institutai, akademiniai centrai. Užsakovas sumoka. Anksčiau tai buvo apmokama iš biudžeto, tačiau sumažinus finansavimą tarnybai, išlaidos perkeltos ant gamintojo ar tiekėjo pečių.
„Yra spekuliatyvus vertinimas, kad už tai turės mokėti vartotojas. Nežinau, bet spėju, kad išlaidos ypatingai mažos pagal šilumininkų piniginius srautus. Tikrai ne milijonai. Gal keliolika ar keliasdešimt tūkstančių“, - sakė I. Stankovičius.
Pasak Šilumos tiekėjų asociacijos vadovo, tai būtų bereikalingos papildomos išlaidos: „Nori, kad mes turėtume papildomas sąnaudas, bereikalingai tikrinant šitus kanalus.“
„Ką reiškia pasakymas, kad šilumininkai turi tai apmokėti iš savo kišenės, o gi tai, kad tai bus apmokėta vartotojų sąskaita. Tą reikia sąžiningai pasakyti. Už viską moka galutinis vartotojas, - DELFI sakė R.Germanas. - Danai apie šitą problemą diskutavo jau seniai ir priėjo nuomonės, kad nėra tikslo leisti pinigus tokiam dalykui. Taip mano tokia turtinga šalis.“
Pasak R.Germano, vien Vilniuje yra apie 40 tūkst. būstų, kurie naudojasi distanciniu nuskaitymu. Naujai statomi namai, paskirų namų bendrijos. Kaina tokių skaitiklių yra skirtinga, ją lemia duomenų perdavimo pobūdis. „Gali būti radiobangomis ir laidais perduodama, yra vienas su kitu besišnekantys skaitikliai. Yra visokių, tai priklauso nuo gamintojo. Karšto vandens skaitikliai, kuriuos dabar statome mes, kainuoja apie porą šimtų litų“,- sakė jis.
