Tačiau tam keliama sąlyga, kad Visagino projektas būtų perkeltas iš Lietuvos į Latviją. „Šiandien Latvijos valdžiai atsirado puikus šansas pasakyti: jei jau Lietuva niekaip negali susitvarkyti su šiuo projektu, ją galime pakeisti mes“ – pareiškė kompanijos „Itera Latvija“ vadovas Juris Savickis.

„Aš esu prieš tai, kad visoms Baltijos šalims skirtas atominė jėgainė būtų statoma Lietuvoje. Ypač jei joje dar dalyvaus Lenkija. Latvijos lobizmas Europos Sąjungoje neprilygsta lenkiškajam. Na o Lietuva... Pažiūrėkite, kaip lietuviai elgiasi mūsų rinkoje ir kaip mūsų neįsileidžia pas save. Ar manote, kad atominėje energetikoje bus kitaip? Nebus. Mes sumokėsime pinigus, padėsime Lietuvos ekonomikai, švietimo sričiai, lietuvių inžineriniam-techniniam tobulėjimui, o galiausiai gausim mažai energijos mums nepalankiomis sąlygomis. Lietuviai viską reguliuos, įskaitant ir tarifus, o tai reiškia, jog kils nuolatiniai ginčai. Latvijai nebus jokio skirtumo – pirkti elektrą iš Rusijos ar Lietuvos. Manau, jog su rusais bus netgi paprasčiau. Apie kokią energetinę nepriklausomybę gali būti kalba?“, – dėsto J. Savickis.

Jo teigimu, VAE statyba sudarys apie 4 mlrd. latų (20 mlrd. Lt), iš kurių Latvijai teks įmokėti beveik 1 mlrd. latų (4,86 mlrd. Lt). „Žinoma, kažkurią dalį šios sumos kompensuos Europos Sąjunga, tačiau kokią, nėra aišku. Man atrodo, kad šiuos pinigus reikėtų skirti ne užsitęsusiam projektui VAE, o mums patiems, tai yra pastatyti iš jų nedidelę atominę jėgainę Latvijoje“, – teigia jis.

Kaip pastebi verslininkas, šiuolaikinės technologijos leidžia statyti atominę jėgainę iš 600 megavatų galingumo blokų (Rygos hidroelektrinės galingumas yra 402 megavatai). „To pilnai užtektų. Galima pradėti minimalia apimtimi ir po to, esant būtinybei, didinti galingumą. Jeigu pradėtume dabar, atominė elektrinė Latvijoje galėtų atsirasti jau po 15 metų“.

Į klausimą apie tai, kur Latvija rastų statybai reikiamus milijardus, J. Savickis atsako taip: „Aš jums garantuoju – pinigai bus. Tai ne problema. Yra ir šalių, pasirengusių dalyvauti tokiame projekte, ir privačių verslininkų. Jeigu projektas būtų tvarkingai parengtas, žinoma. Yra visa grupė mokslininkų, kuriems vadovauja Mokslų akademijos direktorius Ekmanis. Ji pasirengusi padaryti viską, kad atominė jėgainė Latvijoje būtų. Didžiausiu investuotoju latviškoje jėgainėje turėtų tapti Vyriausybė. Jai, „Latvenergo“ pavidalu, turėtų priklausyti 51 proc. akcijų. Likusią dalį verslas pasiimtų sau. Nenorėčiau vardinti galimų dalyvių, tačiau mes, kompanija „Itera Latvija“ neabejotinai būsime tarp jų“, – skelbia J. Savickis.

„Pas mus dar yra mokslininkų, kurie dirbo Salaspilio reaktoriuje. Kodėl mums atiduoti vieną iš pagrindinių Latvijos saugumo sričių į lietuvių rankas? Europai nesvarbu, kur Baltijoje statyti jėgainę, taip pat kaip ir Sovietų Sąjungai savo laiku buvo vienodai. Ir kai lietuviai SSRS laikais Maskvoje išsireikalavo teisę statyti pas save Ignalinos jėgainę, taip jie dabar užsiėmė lobizmu Briuselyje. O juk SSRS laikais buvo svarstoma galimybė statyti atominę elektrinę Liepojoje. Paprasčiausiai lietuviai, kaip visada, suveikė greičiau nei mes“, – skundžiasi latvių verslininkas.