„Aš manyčiau, kad yra bent dvi galimybės. Viena galimybė yra ta, kad patys korėjiečiai suprato, jog yra vieninteliai kandidatai šiame sandėryje, ir nutarė pasitraukti galvodami, kad tiesiogiai derėdamiesi gali išsikovoti geresnes sąlygas. Čia yra viena galimybė. Kita galimybė ta, kad gali būti daromas spaudimas iš Rusijos. Reikia prisiminti, kad Lietuvos atveju tai yra vienintelis tokio masto projektas, o Rusija Korėjos firmoms galėtų siūlyti 10-15 ar daugiau projektų. Jei neklystu, girdėjau, kad jie neseniai yra pasirašę tokių sutarčių. Tai gali būti toks netiesioginis argumentas: ar jūs norite vienos investicijos Lietuvoje, ar 20 investicijų Rusijoje?“,- DELFI teigė K. Girnius.

„Bet reikia pabrėžti, kad tai didelis smūgis. Tai reiškia, kad beveik sugrįžtame į pradinę stadiją, nes derybos su atskiromis kompanijomis gali tęstis dar metus. Nors nenoriu atmesti galimybės, kad dar bus galima susitarti“, - pridūrė mokslininkas.

Kad Kremliaus vadovai stengėsi atkalbėti potencialius investuotojus į naujos AE statybą Lietuvoje, yra kalbėjęs ir premjeras Andrius Kubilius.

„Mes matėme daug pastangų per visus metus, įvairių iniciatyvų tariamai statyti elektrines Baltarusijoje ar Kaliningrade ir daug kitų veiksmų, kai patys Kremliaus vadovai lankėsi daugelyje Europos valstybių, stengdamiesi atkalbėti potencialius investuotojus“, - yra teigęs A. Kubilius.

JAV paramos baltarusių AE ir korėjiečių pasitraukimo nesieja

Klausiamas, ar „Kepco“ pasitraukimas iš konkurso gali būti siejamas su neseniai JAV išsakyta parama Baltarusijos AE statyboms, K. Girnius teigia šių procesų nesiejąs. Pasak politologo, remdama baltarusių projektą JAV gali vykdyti įsipareigojimą padėti vykdyti taikią branduolinę programą už tai, kad Baltarusija galiausiai sutiko perduoti Rusijai nuo SSRS laikų jos teritorijoje likusį prisodrintą uraną.

„Reikia prisiminti, kad Baltarusija sutiko perduoti prisodrintą uraną Rusijai, kad ši jį nukenksmintų. Kai griuvo SSRS, JAV bandė užtikrinti, kad visos galimos branduolinės medžiagos būtų grąžinamos Rusijai. Atrodo, 1995 m. įtikino Ukrainą, tada Kazachstaną, o Baltarusija ilgą laiką atsisakydavo tartis šiuo klausimu. Tik prieš metus ar prieš pusmetį vėl atnaujino derybas, todėl laikyčiau tai beveik standartine Amerikos politika: jeigu jūs atsisakote branduolinės programos arba branduolinių medžiagų, tai Amerika siūlo paramą kuriant normalią taikią branduolinę programą“, - svarstė K. Girnius.

Sieti JAV paramos baltarusių AE ir korėjiečių pasitraukimo iš konkurso, nedrįso ir politologas Raimundas Lopata.

„Iš dviejų laike sutampančių pareiškimų sąsajų surasti sunku. Nedrįsčiau to komentuoti“, - sakė R. Lopata.

R.Lopata: įtakos turėjo ir Lietuvos politikos chaosas

Raimundas Lopata
R. Lopata teigia, kad esamai situacijai įtakos galėjo turėti ir chaotiška Lietuvos vidaus bei užsienio politika, negebėjimas susitarti dėl energetikos krypčių, žlugusi perspektyva atkalbėti baltarusius statyti savo AE.

„Vienaip galima interpretuoti didžiosios politikos vingius, bet galima pasakyti ir tai, jog mūsų užsienio ir vidaus politikos disbalansai irgi prisidėjo prie tokios situacijos, kai vis labiau ryškėja Lietuvos izoliavimas, tame tarpe ir energetikos srityje“, - DELFI teigė politologas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius sako, jog Lietuvos bandymai atšildyti santykius su Baltarusija buvo susiję su siekiu atkalbėti kaimynus Lietuvos pašonėje statyti savo AE, tačiau to padaryti nepavyko, o JAV oficialiai išsakė paramą Baltarusijai, o ne Lietuvai.

R. Lopata susidariusią situaciją vertina kaip gana keblią ir abejoja politikų galimybėmis apskritai susitarti dėl Lietuvos energetinės politikos krypčių.

„Situacija vis keblesnė, turiu omenyje, kad mes formaliai tarsi apsisprendžiame dėl strateginių energetikos krypčių, bet de facto, kaip matome, konsensuso viduje nepasiekėme. Pavyzdžiui, Seime santykis tarp Nacionalinės energetikos strategijos ir atsinaujinančių išteklių energetikos. Iš tikrųjų logiška iš pradžių galvoti apie strategiją apskritai, o paskui priiminėti atitinkamų sričių įstatymus, nors jie be galo persipynę“, - svarstė R. Lopata.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją