„Mūsų potencialūs investuotojai dabar sako: „Susitarkite, kurioje šalyje būtų patogiau ir pigiau statyti.“ Mūsų turima informacija ir vertinimu, kurie akivaizdūs kiekvienam, tai būtų Rygos uostas, turint omenyje infrastruktūrą ir tai, kad netoli yra Inčukalno dujų saugykla ir t. t. Akivaizdu, kad tai pigiausia ir patogiausia vieta tokioms statyboms“, – pareiškė ministras.
Jis pranešė, kad Lietuva atliko dujų terminalo statybos Klaipėdos uoste poveikio aplinkai įvertinimą, tačiau, anot ministro, be didelio noro ir poveikio aplinkai įvertinimo, lietuviai daugiau nieko neturi. Jo teigimu, estai turi daug daugiau, tačiau apie tai garsiai nekalba. Jie pripažįsta, kad jau turi vieną investuotoją, su kuriuo galima tartis, ir kuris atstovauja arabų valstybėms. Jie taip pat yra susitarę su suomiais, kad pastarieji pirktų iš estų tas dujas, jei jie pasistatyti Estijoje tokį terminalą, paaiškino ministras.
A. Kamparas pažymėjo, kad diskusijos apie bendrą projektą dar tik numatomos. „Manau, kad diskusijos šia tema dar tik numatomos ateityje. Aišku viena, kad tai viena iš svarbiausių temų visoms Baltijos šalims, nes būtina susitarti tarpusavyje, kad projektas išvis progresuotų. Jei mes ir toliau tęsime šių projektų, kurių patys nesugebame įgyvendinti, perskirstymą, jie neatiteks nė vienam. Tai patvirtina visi, su kuo mes reguliariai kalbame, – ir energetikos eurokomisaras Guntheris Oettingeris, ir Baracko Obamos patarėjas, atsakingas už Eurazijos klausimus. Kai Rygoje lankėsi Angela Merkel, mes jai uždavėme šį klausimą. Ji atsakė – taip, mes jus palaikome, tačiau jūs patys pagaliau susitarkite, kur statysite tą terminalą“, – pasakė jis.
A. Kamparo manymu, šį klausimą turėtų spręsti šalių premjerai. „Visos trys Baltijos šalys turi vykdyti bendrus energetikos srities projektus. Tokie projektai turi būti vykdomi tik šalių bendradarbiavimo pagrindu. Jei statysimės viską atskirai – kiekvienoje šalyje po mažą atominę elektrinę, skystintų dujų terminalą ar pan. – nieko nebus. Jei mums, visoms trims Baltijos valstybėms, pavyktų įkalbėti mūsų Europos kolegas finansiškai paremti šį projektą – nes jis nėra komercinis – tokiu atveju šis projektas būtų skirtas septynių milijonų gyventojų rinkai“, – pasakė A. Kamparas.
