Pasak paties L. Lukočiaus, jis nebematantis „prasmės toliau dirbti", todėl apsisprendė įteikti atsistatydinimo pareiškimą. Jis ketina grįžti į privatųjį verslą. L. Lukočius įrodinėjo, kad atėjęs vadovauti Lietuvos elektrinei jis peržiūrėjo visas sutartis, tarp jų rado ne „vieną ir ne dvi ekonomiškai nenaudingas", todėl bandė jas keisti, rašo „Kauno diena”.
Jis taip pat teigė dar nebaigęs sutvarkyti visų „neūkiškų ir negerų" dalykų KHAE ir planavo tai padaryti iki šių metų pabaigos. A. Sekmokas neatmetė, kad ateityje bus sprendžiama, ar savo pareigas gali toliau eiti „Lietuvos energijos" vadovas Aloyzas Koryzna, kuris esą turi prisiimti atsakomybę už L. Lukočių.
Pasak ministro, „tą klausimą taip pat turi spręsti bendrovės valdymo organai". „Lietuvos energijos" valdybos pirmininkas Arvydas Darulis patvirtino, jog valdyba artimiausiame posėdyje spręs ir dėl A. Koryznos likimo.
Kaip rašo „Lietuvos rytas”, tačiau neatmestina, kad A. Vidžiūno pusbrolį iš posto krapštančio ministro rankos gali būti per silpnos tokiai figūrai kaip A. Koryzna.
Šis veikėjas į aukštą postą taip pat įkopė su dešiniųjų palaiminimu. Be to, jis yra įtakingos Kauno konservatorių šeimos, susijusios su valdančiosios partijos viršūnėlėmis, narys.
Pavyzdžiui, A. Koryznos brolis Jonas Koryzna - svarbus Kauno savivaldybės veikėjas, per praėjusius Seimo rinkimus pinigais rėmęs vieną dešiniųjų lyderių Rasą Juknevičienę.
Tuo tarpu palikdamas šiltą kėdę J. Lukočius tyliai sumurmėjo, kad su juo „sėkmingai susidorojo" kažkokios „interesų grupės", kurioms jis neva užmynė ant uodegos vadovaudamas tiek Kruonio HAE, tiek Lietuvos elektrinei.