Punktas ne gyventojų, bet mokėti reikia
Vilniaus Paribio gatvėje įsikūrusio daugiabučio namo gyventojas Paulius Markevičius kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), greta kitų dalykų, prašydamas, kad šilumos tiekėjas, tai yra „Vilniaus energija“, užtikrintų namo šilumos tiekimo vidaus tinklų priežiūrą ir eksploatavimą bei savo lėšomis prižiūrėtų ir eksploatuotų šiai bendrovei priklausantį šilumos punktą.
Namo šilumos tiekimo vidaus tinklus sudaro gyventojų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomi vidaus tinklai ir „Vilniaus energijai“ nuosavybės teise priklausantis šilumos punktas, kuris pagal Civlinį kodeksą nėra bendro naudojimo objektas. Tačiau tiek už gyventojų bendrosios nuosavybės teise valdomus namo vidaus tinklus, tiek už jiems nepriklausančio punkto priežiūrą ir eksploatavimą moka šilumos vartotojai – daugiabučio gyventojai, nors Civilinis kodeksas, pasak P. Markevičiaus, juos įpareigoja rūpintis tik jiems priklausančiais tiklais, o ne punktu.
P. Markevičius skaičiuoja, kad per mėnesį standartiniam daugiabučiui šilumos mazgo priežiūra kainuoja apie 1-1,2 tūkst. Lt, o per metus – 12-15 tūkst. Lt. Pašnekovo skaičiavimais, jeigu laikytume, kad visos šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūra ir eksploatavimas kainuoja 100 proc., tai šilumos punkto priežiūrai tektų apie 80 proc., o vamzdžių – apie 20 proc. Skaitine išraiška, jo teigimu, šilumos punktas kainuotų apie 16 ct už kvadratinį metrą, o vamzdžių – 4 ct.
„Lietuvoje maždaug pusė daugiabučių, kurių šilumos punktai priklauso ne namo gyventojams, tai yra ne jų nuosavybė, bet visi vartotojai yra verčiami savo lėšomis tuos punktus išlaikyti, mokėti už jų eksploataciją, elektrą ir panašiai. Susidaro milžiniškos sumos“, - DELFI sakė P. Markevičius, pridūręs, jog, remiantis teisės aktais, visos sąnaudos šilumai iki galutinio vartotojo turi būti įtrauktos į tarifą, kurį, įvertinusi sąnaudų pagrįstumą, tvirtina VKEKK.
VKEKK: prižiūri tas, kieno turtas
„Aš juokauju, kad šilumos tiekėjai kaip tokios gegutės, atskrenda į namą, padeda kiaušiuką ir išskrenda – o jūs maždaug rūpinkitės juo savo lėšomis, nors tai prieštarauja Civiliniam kodeksui. Ir dar paima tą punktą, prijungia prie namo apšvietimo, punkto sistema pasikeičia, pastatomi tokie galingi siurbliai ir šilumininkams nereikia nei slėgiu trasose rūpintis, pats namas siurbliams naudoja savo elektrą, pats šilumą siurbia iš trasų, pats mokasi už elektrą, pats prižiūri tą punktą – ko ne rojus?“, - piktinosi pašnekovas.
Tačiau VKEKK šią P. Markevičiaus skundo dalį paliko nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad įstatymai jai nesuteikia teisės priimti įpareigojančius sprendimus, susijusiu su energetikos objektų priežiūra ir eksploatavimu.
„Komisijos nuomone, „Vilniaus energija“ privalo vykdyti Šilumos įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostatą, pagal kurią „šilumos tiekėjas yra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų įrenginių priežiūrą (eksploataciją)“, - rašoma VKEKK spalio 22 d. datuotame nutarime, kuriame, be kita ko, pažymima, jog ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių eksploatavimo bei dėl šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo veiklos ar neveikimo nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) prie Energetikos ministerijos.
Nuosavybės neneigia, bet traktuoja kaip sąnaudas
„Vilniaus energija“ neneigia atsakomybės už šilumos punkto priežiūrą, bet sako, kad visas sąnaudas vis tiek turi padengti galutiniai šilumos vartotojai, nors šilumos punktas ir yra „Vilniaus energijos“ nuosavybė. Kaip DELFI aiškino bendrovės komercijos direktorius Rimantas Germanas, bet kokiu atveju įmonės sąnaudos, kurias ji patiria tiekdama šilumą, yra arba įskaičiuojamos į tarifą, arba už tai mokama atskirai.
„Suprantate, čia toks keistas klausimas – neva kažkas gali atsirasti iš niekur, nemokamai ir taip toliau. Jeigu yra šilumos punktas, jis turi būti prižiūrimas. Dabar, ar tas bus apmokėta per šilumos tarifą, ar per atskirą mokestį, tegul sprendžia tie, kas nustatinėja tvarką“, - DELFI sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.
„Yra daiktas, jo priežiūrai reikia tiek ar tiek lėšų. Tas daiktas gamina produkciją, už kurią moka žmogus. Tai dabar koks skirtumas, ar jis už priežiūrą mokės atskirai ar kartu su produkto kaina? Naujoje bazinėje kainoje taip ir bus, kad šitie kaštai bus įtraukti į šilumos tarifą. Bet dabar dar taip nėra“, - pridūrė „Vilniaus energijos“ atstovas.
Jo pasakojimu, dalies daugiabučių namų šilumos punktai buvo pastatyti „Vilniaus energijos“ lėšomis, jie pakeitė senas grupines boilerines ir sudarė sąlygas kiekvienam namui reguliuoti šildymą, automatizuoti šilumos punktus ir panašiai. „Visa tai mes padarėme savo lėšomis“, - teigė N. Germanas.
VEI: gyventojai su šilumos tiekėju gali tartis arba kreiptis į teismą
Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos savo ruožtu teigia, jog išspręsti problemą trukdo nepakankamai detalūs teisės aktai, be to, mano, jog sprendimą, kas turi mokėti už šilumos punkto priežiūrą ir eksploatavimą, galėtų priimti VKEKK.
„Mokesčių už daugiabučio namo šilumos punkto įrenginių priežiūrą mokėjimo klausimas ne VEI kompetencija, tai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija“, - teigiama Energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojo Ričardo Žoramskio atsakyme DELFI.
Jame taip pat pabrėžiama, kad šiuo metu galiojantys įstatymai ir poįstatyminiai aktai neskaido šilumos ir karšto vandens sistemos į šilumos punkto įrenginius, kurie šiuo atveju priklauso „Vilniaus energijai“ bei į šilumos ir karšto vandens sistemos įrenginius – šie yra bendroji gyventojų nuosavybė.
„Šilumos tiekėjui numatyta prievolė būti atsakingam už jam nuosavybės teise priklausančių šilumos punkto įrenginių priežiūrą. Tačiau poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kaip tas turi būti atliekama ir kaip padengiami dėl to susidarę kaštai“, - rašoma inspekcijos viršininko pavaduotojo rašte.
Inspekcija išreiškė nuomonę, kad kol daugiabučio namo šilumos punkto įrenginių, priklausančių „Vilniaus energijai“, priežiūros klausimai nėra pakankamai reglamentuoti teisės aktais, priežiūros pasidalijimas ir kas už ką moka turi būti nustatomas suratiniais pagrindais tarp gyventojų ir šilumos tiekėjo.
Jeigu susitarti nepavyksta, anot inspekcijos, klausimas turi būti sprendžiamas teisme.
