„Suma rodo, kad kainos neturėtų keistis, - apie patvirtintą aukščiausią kainų ribą sakė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pirmininkė Diana Korsakaitė. Ją reikia dar išdiferencijuoti. Lapkritį bus paskelbtos galutinės kainos buitiniams ir pramoniniams vartotojams. DELFI primena, kad 1-2 ct/kWh elektros brangimą prognozavo ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Tačiau pasak D.Korsakaitės, buitiniai vartotojai gali pagrįstai tikėtis, jog kaina neaugs, o pramoniniai taip pat neturėtų skelbti aliarmo: „Yra aukščiausia kainų riba, kuri nėra aukštesnė nei pernai. Tai iš kur tai pramonei gali ženkliai augti?“

Nenori finansuoti jungčių

Pramonininkai labiausiai nepatenkinti kylančia viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dalimi. Komisija nusprendė, kad ji turi didėti nuo 4,73 ct iki 6,01 ct už kilovatvalandę (kWh). Tai yra mažiau nei baimintasi – anksčiau prognozuota, jog ši kainos dalis šoktels 60 proc.

LPK atstovas Pijus Ralys dar per posėdį piktinosi, kad paskutinę akimirką Energetikos ministerija nurodo, kokie objektai turi būti finansuojami iš VIAP, o jos atstovai net nedalyvauja posėdyje. Jis pyko, kad iš vartotojų kišenės apmokami projektai, kurių dalininkais piliečiai netaps. Nacionalinę energetikos strategiją jis vadino fantazijų rinkiniu.

„Tai yra norai ir jie nėra gerai pagrįsti, o juos norima įgyvendinti vartotojų sąskaita. Nepaskaičiuojant jų realių galimybių ir perkeliant naštą, ypač ant verslo ir pramonės šakų, kurioms elektros energijos kaina gali būti tiek pakelta, kad jų konkurencingumas rinkose labai smarkiai sumažės ir tai ves į dar blogesnę padėtį pramonėje ir bendrą kainų augimą Lietuvoje“, - jis prognozuoja bent 10-15 proc. kainos augimą.

P.Ralys sako, kad apmaudu, jog komercinius projektus, tokius kaip Elektrėnų elektrinės blokas ir jungtis su Švedija, finansuojama iš elektros tarifo: „Tai turėtų būti finansuojama iš investicijų, o ne iš vartotojų.“

Jam pritaria ir Lietuvos elektros energijos gamintojų asociacijos prezidentas Algimantas Zaremba: „Kyla klausimas dėl strateginių objektų sąrašo. Linija į Lenkiją buvo įvardijama strateginiu objektu, tačiau kabelis į Švediją visada buvo komercinis projektas ir staiga atsirado tarp strateginių. Jo finansavimas, išlaikymas ir eksploatavimas kris ant vartotojų pečių. Tai didžiulis klausimas ir apie jį nebuvo plačiai diskutuota, jis nėra pagrįstas.“

D.Korsakaitė atsako, kad projektai yra nurodyti nacionalinėje energetikos strategijoje, o komisija negali kvestionuoti šio politinio sprendimo. Apskritai ji priduria, kad už strateginius objektus turi naštą tempti visi. „Tai sumoka visi vartotojai, kurie yra sistemos dalyviai. Tie, kurie dalyvauja nacionalinėje energetikos sistemoje, prisideda prie tos sistemos patikimumo užtikrinimo“, - sakė ji ir pridūrė, kad VIAP dalis kilovatvalandėje bus netgi mažesnė nei 2009 m., kuomet ji buvo 6,39 ct.

Atominė ir skirstomieji tinklai nepagrindė lėšų poreikio

Penktadienį komisija pristatė VIAP kainos sandarą, kurioje daugiausiai lėšų skiriama Lietuvos energijos saugumas ir stabilumui užtikrinti - 56 proc., o strateginiams objektams, tokiems kaip jungtis su Lenkija ir Švedija - 15 proc. lėšų. Atsinaujinanti energetika sudarys apie 15 proc. , įskaitant balansavimą ir žaliąsias kilovatvalandes. Kogeneracija sudarys 14 proc. Šios dvi dedamosios auga dvigubai, todėl, kad atsinaujinanti energetika stipriai auga, o dujos kitiems metams brangsta labiau, nei buvo skaičiuota anksčiau.

Tuo tarpu apetitas labiausiai apkarpytas skirstomiesiems tinklams – RST ir VST, kurie tikėjosi kad į VIAP bus įtraukta per 87 mln. Lt atsinaujinančių energetikos šaltinių priėmimo tinklo integravimui. Šios sumos komisija nutarė neįtraukti į viešojo intereso kategoriją, kaip ir apie 20 mln. Lt Visagino atominės elektrinės saugumo, atliekų saugojimui ir laidojimui. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad tai jau buvo anksčiau įskaičiuota. Skirstomųjų tinklų pateiktos pretenzijos neįrodė, kad tie projektai galėtų būti pagrįstai laikomi atsinaujinančios energetikos integracija.

Elektros gamybos kaina lieka tokia pati, kaip ir šiemet – 16 ct/kWh. Elektros gamybos kaina galutinėje kainoje vartotojams sudaro apie trečdalį kainos. Įsigijimo kaina bus 16 ct/kWh, pabrangimas pusė cento, tačiau, pasak D.Korsakaitės, iš esmės anksčiau tas skirtumas buvo pasislėpęs kitame krepšelyje, tad galima sakyti, kad kaina nekinta. Perdavimo ir skirstymo paslaugos pinga atitinkamai 0,35 ct/kWh ir bus 2,32 ct/kWh, o skirstymas – 1,39 ct/kWh ir sudarys 11,28 ct/kWh.

Šiuo metu gyventojai, besinaudojantys dviejų laiko juostų tarifu, už dieną sunaudojamą elektrą moka 49 ct/kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 ct/kWh.

O tie, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir maistą gamina elektrine virykle, už dieną sunaudojamą elektrą moka 45 ct/kWh, o naktį ir savaitgaliais – 32 ct/kWh.

Vienos laiko juostos tarifas gyventojams liks 45 ct/kWh, naudojantiems elektrines virykles – 43 ct/kWh.