Anot "Kauno energijos" bendrovės, kurioje penktadienį įvyko spaudos konferencija ir kurioje buvo aptartos karštos vandens tiekimo problemos, vadovų, savo pasirinkimo neišreiškę gyventojai yra sudarę pirkimo-pardavimo sutartis ir su šilumos, ir su geriamojo vandens tiekėju. Už vandenį moka "Kauno vandenims", už vandens pašildymą - "Kauno energijai". Norint sutartis nutraukti, reikalingas pačių gyventojų sutikimas.
Jei žmonės valios neišreiškė, laikytina, kad jie nieko nenori keisti. Priversti gyventojus nutraukti sutartis ir sudaryti naujas - bendrovė negali. Tad šilumos tiekėjas neturi realiai įgyvendinamo juridinio pagrindo automatiškai tapti karšto vandens tiekėju šiems gyventojams. O vienašališkas galiojančių sutarčių nutraukimas pažeistų Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normas.
Pilietinės bendruomenės centro „Dainava" pirmininkė Daiva Valentaitė spaudos konferencijoje teigė, jog Šilumos ūkio įstatymo pataisos priimtos visai negalvojant apie vartotojus. „Kai karštas vanduo ruošiamas name esančiame šilumos punkte, vandens tiekėjo ir nereikia. Turėtų atsipeikėti Energetikos ministerija ir atvirai pasakyti: reforma buvo kuriama vien dėl to, kad niekas nenorėjo prisiimti geriamojo vandens nuostolių daugiabučiuose. Sukūrė mitą, kad geriamojo vandens tiekėjas negali atsiskaityti su vartotoju pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis. O juk skaitiklis kaip tik ir yra prietaisas, fiksuojantis vandens kiekį, sunaudotą pašildyti karštam vandeniui", - sakė D. Valentaitė.
Anot jos, Seime net neapsvarstyta Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonė apie Šilumos įstatymo pataisas, kurios gali nulemti dvigubą subsidijavimą ir kitas problemas.
„Kauno energijos" bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna teigė: „Buvo aišku dar pavasarį, kad grįšim prie šito klausimo, o dabar matom: per tūkstantį namų nusprendė „gyventi po senovei" ir karšto vandens tiekėju nesirinko nei "Kauno vandenų", nei „Kauno energijos". Karšto vandens tiekėjo juk ir nėra. Namui tiekiama šiluma, elektra ir šaltas vanduo, o dalis jo karštu tampa pačiame name, naudojant dažnai namui priklausančią įrangą. Žinoma, skaitikliai su nuotoliniu valdymu atsieina brangiau, tačiau jie tiksliau apskaičiuoja suvartotą karšto vandens kiekį. Bet jei gyventojai nenori tų skaitiklių, kol kas viskas lieka kaip buvę", - sakė J. Koryzna.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Ramūno Gataučio, dabartinė situacija - labai bloga, visi nepatenkinti, išskyrus instituciją, kuri „užkorė tą reformą ant kitų pečių". Tačiau su šia problema susijusios bendrovės ir savivaldybė baigia derinti dokumentą, kurį siųs į Vilnių, siūlydami būdus, kaip išeiti iš sudėtingos situacijos.
„Kauno energijos" generalinis direktorius Rimantas Bakas priminė, jog bendrovė yra gavusi net šešių valstybės institucijų išaiškinimus, pagal kuriuos darytina išvada, kad energetikai vienašališkai negali nutraukti galiojančių sutarčių su vartotojais. O vartotojai, savo ruožtu, anksčiau pasirinkę apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, neprivalo dar kartą išreikšti savo pasirinkimo. Septinta institucija, į kurią kreipėsi išaiškinimo įmonė, atsakė: „Vykdykit įstatymus".
