Rinkoje galima rasti nemažai pavyzdžių, kai verslo įmonės dėl sunkmečio ir užkrautų didelių mokesčių valstybei visgi sugeba išgyventi sumažinusios veiklos sąnaudas, atlyginimus, darbuotojų skaičių.

Tačiau monopolinės vandens tiekimo įmonės naudojasi kitokia patirtimi – užuot didinusios savo darbo efektyvumą, visas išlaidas jos krauna ant vartotojų pečių. Gyventojai dažnai turi mokėti ir už įtartinus bei daug žalos padariusius vadovų sprendimus.

Ambicijoms pinigų negaila

Kauniečiams lapkritį šaltas vanduo pabrangs 15 ct už kubinį metrą. Bendrovė „Kauno vandenys“ teigia, kad kaina didėja dėl augančių sąnaudų už energetiką, padidėjusių taršos mokesčių ir požeminės įrangos nuomos kainos. Tačiau įmonė lengva ranka išlaidauja, kai reikia bylinėtis su savo darbuotojais.

Neseniai į redakciją kreipėsi buvusi „Kauno vandenų“ vandens apskaitos prietaisų tarnybos specialistė Genutė Vitkauskienė. Tris dešimtmečius įmonėje dirbusi moteris pasakojo, kad tarnybos viršininkė panorėjo vietoje jos įdarbinti kitą žmogų ir sugalvojo įsteigti neįmanomas normas. Viršininkės sumanytą naują tvarką palaimino ir įmonės vadovybė. „Be kitų įpareigojimų, viena turėjau patikrinti tiek įmonės sumontuotų skaitiklių duomenų, kiek anksčiau tikrindavo keturi darbuotojai, – teigė G.Vitkauskienė. – Kai gavau papeikimą už neva prastą darbą, supratau, kad būsiu išmesta iš darbovietės be jokių išeitinių kompensacijų, todėl kreipiausi į teismą.“

Moteriai lengvai pavyko prisiteisti iš „Kauno vandenų“ 5 tūkst. Lt už patirtą žalą ir dar tiek pat už advokato išlaidas. „Kauno vandenys“ šiai bylai nepagailėjo apie 10 tūkst. Lt samdyti advokatus, nors turi savo juridinę tarnybą. Taigi iš viso bendrovė turės išleisti 20 tūkst. Lt.

G.Vitkauskienė stebėjosi, kad įmonės direktoriai lengvai leidosi manipuliuojami žemesnės grandies vadovės ir skyrė tūkstančius litų beviltiškai bylai. „Paskui ši įmonė teigia, kad reikia branginti paslaugas dėl neva augančių sąnaudų, bet pati patyriau, kaip ten lengvai švaistomos lėšos. Turbūt dėl to, kad jos paprasčiausiai perkeliamos ant vartotojų pečių“, – pastebi G.Vitkauskienė.

Švaistomi milijonai

„Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas teisinosi, kad bylinėjimaisi su savo darbuotojais yra reti. „Pas mus dirba 570 darbuotojų ir per 80 įmonės veiklos metų tai tik antras atvejis, kai darbdavio ir pavaldinio nesutarimai persikelia į teismus, – aiškino vadovas. – Darbuotoja bylą laimėjo ne dėl to, kad mes blogai dirbame, o dėl procedūrinių netikslumų. Tačiau teismo sprendimo neginčijame ir sumokėsime, kiek priklauso. O vandens kainos kyla dėl objektyvių priežasčių. Beje, kitur jos didėja daug labiau.“

Išties, pavyzdžiui, sostinėje buvo užsimota šalto vandens kainą pakelti 50 proc., tačiau, pareiškus įtarimus dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo buvusiam „Vilniaus vandenų“ vadovui Dariui Norkui, dabar jau kalbama apie 20 proc.
„Kiek man pačiam pavyko peržiūrėti, dešimtys viešųjų pirkimų konkursų vyko neskaidriai, nesivadovaujant įstatymu. Pažeidimų labai daug. Įmonėje netgi nebuvo viešųjų pirkimų skyriaus, kuris užtikrintų konkursų tvarką, kontroliuotų procedūras ir stebėtų situaciją“, – kalbėjo naujasis „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Darius Indriūnas.

Tuo metu, kai ankstesnė įmonės valdžia teigė, kad vandens branginimas gyventojams yra neišvengiamas ir būtinas norint užtikrinti stabilų bendrovės darbą, buvo rengiamasi skirti apie 300 tūkst. Lt dviem sportiniams automobiliams ir visureigiui pirkti.

Viešųjų pirkimų tarnyba užsiminė, kad neskaidrių viešųjų pirkimų sumos „Vilniaus vandenyse“ gali siekti net iki milijardo litų. Taip pat be saiko pūtėsi ir bendrovės darbuotojų skaičius – jis šiuo metu siekia beveik tūkstantį.

Vadovų daug, tvarkos mažai

Dėl įtartinų viešųjų pirkimų išlaidų neišvengia ir Panevėžio įmonė „Aukštaitijos vandenys“. Teismas nusprendė, kad daugiau nei 1 mln. Lt kainuojančios valymo mašinos pirkimo viešasis konkursas buvo neteisėtas.

„Aukštaitijos vandenys“ privalės apmokėti konkursą apskundusios įmonės „Kanalų valymas“ bei laimėjusios viešuosius pirkimus bendrovės „Hidoros“ advokatų paslaugas ir teismo išlaidas – 6 tūkst. Lt. Maža to, 200 tūkst. Lt pigiau vamzdynų valymo techniką parduoti siūliusi, bet konkurso nelaimėjusi įmonė „Kanalų valymas“ neatmeta galimybės per teismą iš „Aukštaitijos vandenų“ reikalauti atlygio už nepateisintus lūkesčius – daugiau nei 100 tūkst. Lt. Suprantama, kad šios išlaidos greičiausiai gultų ant vartotojų pečių. Pernai panevėžiečiams šalto vandens tarifai buvo padidinti beveik dvigubai.

„Aukštaitijos vandenyse“ dirba net 6 direktoriai, pusė jų yra Panevėžio miesto tarybos nariai. Miesto vicemerė Gema Umbrasienė ketino sužinoti, kokie jų atlyginimai, tačiau tikino atsitrenkusi lyg į sieną. „Tokios situacijos nėra nė vienoje savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. „Aukštaitijos vandenų“ bendrovėje akis bado ir vadovų skaičius, ir jų atlyginimai. Tai tikrai netoleruotina“, – sakė ji.


Kainas įmanoma pažaboti


Juozas Bertašius, Šakių rajono meras

Mūsų savivaldybei praėjusių metų pabaigoje po derybų ir diskusijų pavyko įrodyti Aplinkos ministerijai ir Valstybinei kainų ir energetikos komisijai, kad šakiečiai už vandenį mokėjo per daug. Nuo šių metų pradžios gyventojams tarifas sumažėjęs 1,5 Lt už kubinį metrą, o įmonė „Šakių vandenys“ nors ir turi nedidelių nuostolių, bet išgyvena. Kas iš to, jei įmonė kels kainas, o skolininkų nuo to tik daugės? Turime atsižvelgti į sunkmečio situaciją ir suprasti, kad negalima vaikytis pelnų. Vanduo yra gyvybiškai svarbus ir privalo būti įperkamas. Mūsų pavyzdys įrodė, kad savivaldybės gali ir turi apginti žmones nuo nepagrįstai didelių mokesčių.

Siekia greitai praturtėti

Egidijus Klumbys, Seimo narys, vienas Nacionalinės vartotojų gynimo lygos steigėjų

Vandens, šilumos, elektros kainų didinimas yra ne kas kita, o siaurų grupių naudojimasis monopolinėmis teisėmis. Asmenys, patekę į šių įmonių vadovų postus, siekia kuo greitesnio ir didesnio praturtėjimo. „Vilniaus vandenų“ pavyzdys puikiai tai iliustruoja: buvo skelbiama, kad būtina didinti vandens kainą, o vadovai gaudavo dešimtis tūkstančių siekiančias algas, vykdė įtartinus pirkimus ir kitaip išlaidavo. Tai panašu į gerai organizuotą valstybinę mafiją. O Vyriausybė ir Valstybinė kainų ir energetikos komisija, užuot gynusios žmonių interesus, nusiplauna rankas.