Kaip DELFI sakė agentūros bendraturtis ir naujųjų įmonių direktorius Giedrius Stanevičius, šiuo metu rengiami elektrinių detalieji planai, planuojami techniniai projektai ir laukiama Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo pataisų, numatysiančių, kad brangiai saulės energijos elektra bus superkama 12-20 metų. Tiesa, kol kas nežinoma, kada ir ar jos bus priimtos.

„Jeigu šių įstatymo pataisų nepatvirtins, joks bankas nefinansuos projekto ir niekas niekada nieko nestatys Lietuvoje. Tikimės, kad patvirtins tas kainas“, – tvirtino jis.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) yra numačiusi, kad iš saulės pagaminta elektra turėtų būti superkama po 1,51-1,63 Lt/kWh. Tai yra viena didžiausių supirkimo kainų Europoje, iki šiol nė vienos rūšies „žalioji“ elektra Lietuvoje nebuvo superkama taip brangiai.

Pašnekovas skaičiuoja, kad vienos elektrinės statybos kainuos apie 500 tūkst. eurų (apie 1,7 mln. Lt), kiekviena jų per metus gali pagaminti apie 700 tūkst. kWh elektros.

Pažadas brangiai mokėti už saulės energijos elektrą paskatino verslininkus imtis šios veiklos.

Skirstomųjų tinklų bendrovės yra gavusios kelis šimtus saulės energijos įmonių prašymų prisijungti prie skirstomųjų tinklų.

„Rytų skirstomieji tinklai“ praneša per šiuos metus 181 jėgainei išdavusi išankstines technines sąlygas, aštuonioms – projektavimo sąlygas, o su viena jau sudaryta prisijungimo sutartis ir prie tinklų prisijungė 149 kW galios jėgainė.

Tuo tarpu VST yra gavusi 157 prašymus prisijungti prie bendrovės skirstomųjų tinklų, aštuoniems gamintojams išduoti leidimai ir projektavimo sąlygos, nė su viena nesudarytos prisijungimo sutartys.

Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje numatoma atsinaujinančių energijos išteklių vartojimą galutiniame energijos balanse 2020 metais padidinti iki 23 proc.