„Kai kituose miestuose dalijamas šaltas vanduo, kad žmonės bent kiek apsisaugotų nuo karščio, Panevėžyje gyvatukai kaitinami taip, kad vos ranka pakenčia. Čia laikomasi natūralaus gamtos dėsnio – kas išgyvens per karščius, tas gyvens“, – piktinosi Statybininkų g. 22-ojo namo gyventoja.
Moteris spėja, kad vonioje karštis šoktelėjęs iki 40 laipsnių, mat kur kas vėsesnėje virtuvėje termometras rodo apie 30.
„Įeiti į vonią įmanoma tik šlapiu rankšluosčiu galvą apsivyniojus. Bloga nuo tokios kaitros darosi“, – guodėsi panevėžietė.
Paskambinusi į namą aptarnaujantį Panevėžio butų ūkį moteris teigia išgirdusi, kad dėl per karštų gyvatukų šiomis dienomis skundžiasi dažno daugiabučio gyventojai.
Pasak panevėžietės, po skambučio iš tiesų į namo šilumos punktą atvyko Butų ūkio darbuotojai, o prie gyvatuko jau įmanoma ranką pridėti. Tačiau, moters nuomone, jis vis tiek gerokai per karštas tokiai kaitrai.
„Ne bėda, kad sumažinus gyvatuko temperatūrą atvės ir karštas vanduo. Vasarą vis tiek maudomės po drungnu“, – įsitikinusi panevėžietė.
Finansinių nuostolių, jos nuomone, gyventojai irgi nepatirtų: nors iš čiaupo bėgant ne karštam, o drungnam vandeniui jo būtų išleidžiama daugiau, tačiau išlaidas kompensuotų mažesnis gyvatuko mokestis. Už birželį jis siekė per 28 Lt.
Saugo nuo bakterijų
Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys tvirtina dėl gyventojams per karštų gyvatukų nematantis problemos.
Bendrovės meistrai gali tuojau pat nustatyti mažesnę temperatūrą, vos tik gavę namo bendrijos pirmininko prašymą. Tačiau vadovas perspėja nesitikėti, kad gyvatukas atvės.
Geriausiu atveju jo temperatūra nuo nustatytos normos – 50 laipsnių karščio – nukris vos penkiais laipsniais.
Pasak G.Ruzgio, esant žemesnei temperatūrai, karšto vandens sistemoje gali pradėti veistis pavojingų ligų sukėlėjos legionelių bakterijos. Legionelės nesidaugina žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje. Todėl, pasak direktoriaus, reguliariai karštas vanduo įkaitinamas ir iki 60-ies laipsnių.
„Geriausia gyvatuko ir karšto vandens temperatūrą per karščius sumažinti trumpam, kelioms valandoms naktį, o dieną vėl padidinti“, – siūlo G.Ruzgys.
Tačiau per keletą valandų įkaitę panevėžiečių vonių kambariai nespėja pravėsti.
Pavienių neklauso
Karšto vandens sistemų prižiūrėtojai Panevėžyje tvirtina net ir per didžiuosius karščius nėra užversti pageidavimais atvėsinti gyvatukus ir karštą vandenį.
Pasak Butų ūkio 3-iosios tarnybos vadovo Pauliaus Šimonio, iš 160-ies administruojamų daugiabučių sumažinti gyvatukų temperatūrą prašė vos keletas.
„Pavienių gyventojų skundų gauname daug, bet temperatūrą laipsniu kitu sumažiname tik gavę bendrijos pirmininko prašymą. Daugiabučiuose susitarti sunku – vieni prašo naktį karštą vandenį išjungti, kiti anksti keliasi ir pyksta, kad iš čiaupo tik šaltas bėga“, – pažymi P.Šimonis.