Iš 16 už sutarties pratęsimą balsavusių tarybos narių 9 buvo Liberalų ir centro sąjungos, po 3 – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Nepriklausomos frakcijų narius bei vienas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas narys.

Iš 23 balsavusių prieš 8 buvo partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos nariai, 6 – TS-LKD, 3 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, du Lietuvos liberalų sąjūdžio, du Lietuvos socialdemokratų partijos ir du jokiai frakcijai nepriklausantys tarybos nariai.

Tarybos darbotvarkėje buvo įregistruotas klausimas dėl dar septynerius metus galiojančios sutarties pratęsimo 20 metų iki 2037 m. Šiuo metu galiojančią 15 metų nuomos sutartį dar 2002 m. pasirašė tuometinis miesto meras Artūras Zuokas.

Meras: nugalėjo demokratija

Už sutarties pratęsimą balsavęs vienas iš idėjos kalvių V. Navickas nuo platesnių komentarų susilaikė.

„Mes ir toliau šiandien išliekame priklausomi nuo dujų, kokį kelią surasti, kad taptume nepriklausomi, deja, per tuos du mėnesius niekas alternatyvos nepasiūlė, matyt, reikės ieškoti kito kelio, nes strategija pereiti prie biokuro nesikeičia. Demokratija laimėjo, kaip parodė pavyzdys, ir taryboje, ir Seime“, – po balsavimo žurnalistams sakė miesto meras.

Liko neatsakytas klausimas, ar šis pasiūlymas bus darsyk teikiamas Vilniaus miesto tarybai.

Į opoziciją pasitraukusios Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos narys Vidmantas Martikonis abejojo, ar šioje kadencijoje valdantieji dar „turės drąsos vėl bandyti kimšti“ šį klausimą.

„Biokuras yra labai gerai ir jis turėtų būti, tačiau reikėtų išanalizuoti ir rizikas. Jūs norite pasakyti, kad „Rubicon“ sucentralizavęs biokuro gamybą nesukels kainų iki dabartinių dujų kainų. Po trejų metų tai bus, garantuoju“, – sakė sostinės tarybos narys.

„Išmislu“ jis vadino ir tvirtinimus dėl europinių reikalavimų.

„Paprastam vilniečiui tai reiškia, kad kol kas jis nebus įkaitu 20-čiai metų. Jis dar turi šansą, kad galbūt ta sutartis bus pakoreguota šiek tiek geresne linkme“, – sakė V. Martikonis, besilaikantis nuomonės, kad centralizuotas šildymas negalėtų būti pelno siekianti veikla.

Jo teigimu, šiuo metu savivaldybė neturi galimybės atlikti auditą šioje įmonėje

Nevertina

„Ne mūsų reikalas yra vertinti. Savivaldybė prieš metus kreipėsi su klausimu, kaip galima būtų atpiginti šilumą, mes pateikėme planą, praėjo derybų etapas, savivaldybė priėmė sprendimą, kad nereikia, mes tai vykdysime, dujos ir toliau brangsta. Tiek, kiek brangsta dujos, brangsta šiluma. Savivaldybė pasirinko brangesnį kurą – dujas“, – po balsavimo žurnalistams sakė „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.

Jis teigė, kad reikiamų investicijų, kurios buvo žadamos, jei sutartis būtų pratęsta, nebus.

R. Germanas sakė, kad pati įmonė negali investuoti į didesnį biokuro naudojimą.

Sostinės naudojamas centralizuotas šildymas daugiausiai gaminamas deginant rusiškas dujas.

Miesto vadovai anksčiau sutarties pratęsimą argumentavo europiniais reikalavimais – esą iki 2016 m. būtina pereiti prie didesnės dalies biokuro naudojimo, o miestas tam lėšų neturi, todėl sutartis būtų pratęsiama su sąlyga, kad verslininkai investuos 670 mln. Lt į reikiamą modernizaciją.

Prieštaravo ir piliečiai, ir institucijos

Tačiau dėl šių planų kilo pasipiktinimas ne tik tarp dalies visuomenės, pačių valdančiųjų, bet ir institucijos išreiškė abejones dėl sutarties teisėtumo.

Konkurencijos taryba išplatino pranešimą, kuriame atkreipė dėmesį, kad sutartis gali pažeisti ir Konkurencijos, ir Koncesijų įstatymus.

Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat tvirtino, kad net 20 metų pratęsiama sutartis pažeistų galiojančius teisės aktus.

Nuomos sutarties pratęsimu suabejojo ir TS-LKD partijos prezidiumas.

Ekonomistas Raimondas Kuodis, kritikavęs energetinio milžino „Leo LT“ kūrimą, anksčiau yra sakęs, kad nuomos sutarties pratęsimas bus tarsi lakmuso popierėlis valdantiesiems. Šiuo metu tiek sostinės, tiek Seimo valdančioje koalicijoje dirba TS-LKD.

„Jeigu paskui ją (įmonę – DELFI) velkasi kažkokių skandalų, neskaidrumų šleifas, aš manau, rimtam politikui tai turėtų būti rimtas argumentas priimant sprendimą nepratęsti (sutarties – DELFI). Kelerius metus kalbame apie valstybės oligarchizaciją ir ką su tuo daryti, jeigu jau yra deklaruojama, kad norima traukyti kažkokius neskaidrius voratinklius, neskaidrias verslo įtakas valstybei, tai šis sprendimas bus laksmuso popierėlis, kiek nuoširdžiai tai norima daryti“, – prieš maždaug mėnesį Piliečių santalkos diskusijoje sakė ekonomistas.

Vartotojų teisių gynimo asociacijos „Viešasis interesas“ vykdančioji direktorė ekonomistė Aušra Maldeikienė taip pat yra kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama neleisti Vilniaus miesto savivaldybei neleisti priimti šio sprendimo.

Vartotojų teisių gynėjų nuomone, aplinkai ypač svarbūs sprendimai priimami nesitariant su visuomene.

Nepratęsti sutarties su „Dalkia“ prašė ir Jungtinis demokratinis judėjimas, išplatinęs viešą laišką prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei, premjerui, Vilniaus miesto tarybos nariams.

DELFI primena, kad išsinuomojusi sostinės šilumos tinklus „Dalkia“ buvo įsipareigojusi iki 2017 m. į juos investuoti 500 mln. Lt.

Su „Dalkia“ ir „Vilniaus energija“ siejamas ir vienas didžiausių Lietuvos verslo koncernų ICOR (buvusi „Rubicon group“).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją