Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas ketvirtadienį pareiškė, kad skaidrumą geriausiai užtikrintų konkursas, nors sutartis su dabartiniais nuomotojais ir gali būti pratęsta sutartis.

"Vienas iš svarbiausių kylančių klausimų - ar sutartyje nurodytas investicijų dydis bei sutarties pratęsimo laikas yra pagrįsti. Atsakymą į tokį klausimą gali duoti tik skaidrus konkursas", - teigiama ketvirtadienį priimtame TS-LKD prezidiumo sprendime.

Juoba, kad kyla klausimas, ar nuomos sutarties pratęsimas be konkurso dar 20 metų būtų pagrįstas teisiškai. Viešųjų pirkimų tarnyba birželio 11 dienos rašte Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos komitetui nurodė, kad šiai sutarčiai turėtų būti taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas.
Nepaisant to, TS-LKD prezidiumas neatmeta galimybės, kad gali būti pratęsta šilumos ūkio nuomos sutartis su "Vilniaus energija".

Partijos vadovybė Vilniaus miesto tarybos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai siūlo "ieškoti tokio sprendimo, kuris užtikrintų miesto šilumos gamybos ūkio perėjimą prie biokuru pagrįstos šilumos gamybos skaidraus konkurso būdu arba remiantis galiojančia nuomos sutartimi".

TS-LKD atstovas Vilius Navickas yra Vilniaus miesto meras.
Partijos prezidiumas pareiškė, kad Lietuvos strateginis tikslas pertvarkant energetikos sektorių - mažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų naudojimo šilumos energijos gamyboje. Konservatoriai pavyzdžiu nurodė Skandinavijos valstybių patirtį, kuri parodė, jog gaminant šilumos energiją galima pasiekti, kad visa šilumos energija būtų gaminama visiškai nenaudojant importuojamų dujų ar kitų iškastinių angliavandenilinių energetinių resursų.

Prezidiumo sprendime pabrėžiama, kad permainos būtinos ir Vilniaus šilumos ūkyje.

Šiuo metu sostinė suvartoja apie trečdalį visos šalyje centralizuotai tiekiamos šilumos ir šiuo metu iš biokuro gamina tik 11 proc. šilumos. Didžioji dalis šilumos mieste pagaminama iš dujų - "Vilniaus energija" per metus už dujas sumoka apie 300-400 mln. litų.

"Vilniaus šilumos tinklus nuomojančios "Dalkia International" valdoma "Vilniaus energija" siūlo pratęsti nuomos sutartį iki 2037 metų (buvo iki 2017 m.) ir investuoti 670 mln. litų į šilumos gamybos iš biokuro išplėtimą. Numatoma, kad po šilumos ūkio pertvarkos Vilniuje iš biokuro būtų pagaminama maždaug 60 nuošimčių šiuo metu Vilniuje suvartojamos šilumos. Biokuro dalies didinimas šilumos gamyboje Vilniaus mieste yra sveikintinas, tačiau "Vilniaus energijos" siūlomas Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties pratęsimo būdas pasirenkant paprastą sutarties pakeitimą yra abejotinas dėl politinių bei teisinių priežasčių", - rašoma TS-LKD priimtame dokumete.

Vilniaus savivaldybė 15-kos metų trukmės šilumos ūkio nuomos sutartį su Prancūzijos koncernu "Dalkia" pasirašė 2002 metais.

Dabar "Dalkia" nori sutartį pratęsti dar 20 metų - tik su tokia sąlyga ji esą investuotų į biokuro katilus bendrovėje "Vilniaus energija", kuri nuomojasi Vilniaus šilumos tinklus.

Gegužės viduryje sostinės savivaldybės taryba iš esmės pritarė, kad klausimas dėl šilumos ūkio nuomos koncernui "Dalkia" toliau būtų svarstomas. Miesto valdžioje esanti opozicija tvirtina, kad sutartis būtų naudinga koncernui "Icor" (buvusi "Rubicon Group").

Teigiama, kad tuometinis "Rubicon" prancūzų "Dalkia" atvedė į Lietuvą ir iki šiol abi įmonės yra partnerės - didžiąją dalį šilumos tinklų remonto darbų užsakymų gauna "Icor" priklausančios bendrovės "City servise" ir " Axis Industries". Neabejojama, kad diegiant naujus biokurui naudoti reikalingus įrenginius "Icor" grupės įmonės nesiskųstų užsakymų gausa.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją