Pasak žurnalisto, pirmąjį šių metų ketvirtį perdirbimo gamyklos nuostoliai pakilo iki 23 milijonus eurų (79,4 milijono litų) nuo 14,5 milijonų eurų (50,1 milijono litų) per tą patį laikotarpį 2009 m. Tačiau bendrovės „PKN Orlen“ problemos šioje gamykloje prasidėjo 2006 m., netrukus po to, kai ji buvo nupirkta iš Lietuvos vyriausybės ir dabar bankrutavusios Rusijos naftos bendrovės „Jukos“, kuomet buvo sustabdytas Rusijos naftos tiekimas į gamyklą ir prasidėjo gaisras.
Rusija dėl naftos tiekimo nutraukimo kaltino gedimą „Družba“ naftotiekio atšakoje, kuris tiekia naftą gamyklai. Rusijos valstybinis naftotiekio monopolis „Transneft“ paneigė tyčia sustabdęs pristatymą, nors neatnaujino tiekimo per ketverius metus. Tačiau atsižvelgiant į Kremliaus nusivylimą, kai nesugebėjo nusavinti gamyklos iš ankstesnio savininko „Jukos“, kaip konfiskavo kitą tos naftos bendrovės turtą, ir pyktį, kai Lietuvos vyriausybė nepasirinko Rusijos bendrovės vėliau vykusio konkurso metu, bendra nuomonė Lietuvoje ir Lenkijoje yra kitokia.
„Orlen“ permokėjo už „Mažeikių naftą“, kuri buvo įkurta, kaip į eksportą orientuota naftos perdirbimo gamykla Sovietų Sąjungos žaliavinei naftai, – teigia Varšuvos konsultacinės bendrovės „Energy Studies Institute“ prezidentas Andrzejus Sikora. – Nuo tada, kai Rusijos nafta nustojo tekėti per „Družba“ naftotiekį prieš ketverius metus, gamykla yra visiškai priklausoma nuo jūra vykdomo tiekimo. Įvertinant tai, kad „Mažeikių nafta“ yra ne jūros pakrantėje esanti gamykla, pritaikyta žaliavų pristatymui naftotiekiu, tiekimo šaltinio pasikeitimas turėjo stipriai padidinti naftos perdirbimo išlaidas“.
Vėliau „Mažeikių naftos“ darbą apsunkino gilus ekonominis nuosmukis, kurį patyrė visos trys Baltijos valstybės pasaulinės ekonominės krizės metu. Maždaug 50 proc. visos 10,3 milijono tonų gamyklos metinės produkcijos yra parduodama šiose trijose šalyse, tačiau 2009 m. Baltijos valstybių naftos produktų paklausa sumažėjo daugiau nei 22 proc. Todėl 2009 m. „Mažeikių nafta“ perdirbo tik 8,4 milijono tonų žaliavinės naftos, palyginus su 9,6 milijono 2008 m. „PKN Orlen“ nusprendė sumažinti „Mažeikių naftos“ gamybos pajėgumus iki 68 proc. pirmąjį 2010 m. ketvirtį; tą patį praėjusių metų ketvirtį šis rodiklis siekė 86 proc.
„Negaudama tiekimo naftotiekiu, „Mažeikių nafta“ prarado didžiąją dalį to, kad anksčiau sudarė jos konkurencingumą, – teigia Andrzejus Szczesniakas, buvęs Lenkijos kuro mažmeninės bendrovės „Lotos Partner“ valdybos pirmininkas. – Brangaus transporto, brangios žaliavinės naftos ir labai mažų naftos perdirbimo maržų derinys gali būti pavojingas „Mažeikių naftai“.
A. Sikora taip pat nurodo, kad gamyklos valdymas yra painus, todėl kyla problemų. „Yra du naftos perdirbimo gamyklų valdymo modeliai: vokiškasis, kai valstybė yra pagrindinis akcininkas, kontroliuojantis naftos perdirbimo maržas, ir verslumo modelis, kai valstybė pasitraukia iš rinkos, tačiau tuo pat metu ji nesikiša į kainų nustatymo politiką, – teigia jis. – „Orlen“ situacija yra šių modelių hibridas, kadangi Lenkijos valstybės iždui priklauso tik 24 proc. bendrovės akcijų, tačiau valstybė daro pagrindinę politinę įtaką gamyklos valdymui. Tokia reikalų būklė nėra naudinga nei „Orlen“, nei „Mažeikių naftai“.
Svajonės dėl naftotiekio
„Mažeikių naftos“ pardavimas Rusijos bendrovei, pasak businessneweurope.eu žurnalisto Jaroslawo Adamowskio, greičiausiai išspręstų naftos tiekimo naftotiekiu problemas. Tačiau tokia išeitis padidintų konkurenciją regiono naftos chemijos rinkoje, todėl ilgalaikėje perspektyvoje sumažėtų „PKN Orlen“, kuriai priklauso dar trys naftos perdirbimo gamyklos Lenkijoje ir dvi Čekijoje, pelnas.
„Rusijos bendrovei parduota ir prie naftotiekio prijungta „Mažeikių nafta“ galėtų tapti naujojo savininko plėtros centrinėje ir rytų Europoje pamatu“, – teigia vyriausiasis „E-Petrol“ konsultacinės bendrovės analitikas Szymonas Araszkiewiczius.
Teigiama, kad „Mažeikių nafta“ domisi trys Rusijos naftos gigantai: „TNK-BP“, „Lukoil“ ir „Surgutneftegas“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kai „PKN Orlen“ nepageidauja parduoti didžiosios dalies akcijų, labiausiai tikėtinu pirkėju atrodo „TNK-BP“, kuris iki šiol pademonstravo labiausiai atvirą požiūrį šiuo klausimu. „Jei „Orlen“ domins galimybė įgyti strateginį „Mažeikių naftos“ partnerį, mes būtume atviri deryboms“, – gegužės mėn. žurnalistams sakė „TNK-BP“ generalinis direktorius Germanas Khanas.
Didžiosios dalies perdirbimo gamyklos akcijų įsigijimas būtų naudingas platesnei „TNK-BP“ strategijai toliau akcentuoti jų antrinės rinkos verslą. „TNK-BP“ jau sustiprino savo pozicijas Ukrainos antrinės rinkos sektoriuje, kai 2009 m. padidino turimų Lysyčansko naftos perdirbimo gamyklos, kurios pajėgumai – 8 milijonai tonų per metus, akcijų kiekį. „PKN Orlen“ tikisi, kad partneris iš Rusijos galėtų padėti atnaujinti žaliavinės naftos pristatymą į „Mažeikių naftą“ per „Družba“ naftotiekį. Svarbu yra ir tai, kad Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pritaria tam, kad „TNK-BP“ pirktų „Mažeikių naftos“ akcijas.
Tikimybė, kad kitos dvi bendrovės susidomės „Mažeikių nafta“, yra mažesnė. „Lukoil“ valdybos pirmininkas Vagitas Alekperovas prieš kelis mėnesius sakė, kad jo bendrovės nedomina galimybė pirkti „Mažeikių naftą“. Taip pat buvo svarstoma galimybė, kad „Surgutneftegas“ gautų 25 proc. „PKN Orlen“ priklausančių „Orlen Lietuva“ (vienintelės „Mažeikių naftos“ savininkės) akcijų mainais už 21 proc. „Surgutneftegas“ priklausančių Vengrijos „Mol Group“ akcijų. Šios šalies vyriausybė stengiasi atgauti akcijas iš Rusijos bendrovės. Tačiau kol kas panašu, kad labiausiai tikėtinas „Mažeikių naftai“ yra „TNK-BP“ scenarijus.
Tačiau S. Araszkiewiczius iš „E-Petrol“ teigia: „Galiausiai įvyksiantis perpardavimas priklauso nuo „Orlen“ derybų su Lietuvos vyriausybe rezultato“. Atsižvelgiant į tai, kad prieš ketverius metus ji nenorėjo, kad „Mažeikių naftos“ veikloje dalyvautų Rusijos bendrovė, „PKN Orlen“ derybų su vyriausybe rezultatas lieka neaiškus.
