Artimiausiu metu meras ketina kreiptis į Vyriausybę, Generalinę prokuratūrą, Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Valstybės kontrolę, kad "ginant viešąjį interesą būtų ištirtas 2003 metais sudarytas "Kauno energijos" ir Kauno termofikacinės elektrinės turto pirkimo-pardavimo sandoris ir to sandorio sudarymo aplinkybės".

Kauno miesto savivaldybė yra pagrindinė "Kauno energijos" akcininkė. Jos teisė reikalauti iš "Kauno energijos" nedelsiant pasiaiškinti, kokių veiksmų imamasi, kad būtų garantuotas sklandus šilumos tiekimas ir užtikrinti Kauno miesto šilumos vartotojų interesai.

Nagrinėjant arbitražiniame teisme kilusį ginčą dėl UAB "Kauno termofikacijos elektrinė" įsipareigotų, tačiau nepadarytų investicijų, šio teismo sprendimu konstatuota, kad jų atlikta tik už 43,72 mln. litų, o pagal pirkimo pardavimo sutartimi aptartas perspektyvas vien 2003-2008-ųjų metais turėjo būti investuota 162,2 mln. litų, o nuo 2009-ųjų iki 2017-ųjų - 237,8 mln. litų.

„Kauno energijos" stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna Eltai sakė, kad būtina pasirūpinti miesto žinioje turėti bent apie 200 megavatų galios energijos šaltinį. To reikia, kad galėtume bent vasarą patenkinti miesto šilumos poreikius. Kai „Gazpromo" atstovai pralošė arbitražo teisme ir pareiškė, kad nesiruošia toliau investuoti, savivaldybė negali abejingai laukti, kas toliau bus. Reikėtų renovuoti pramonines „Inkaro", Šilko elektrines, sustiprinti bazę Petrašiūnų elektrinėje, nes šildymo sezono metu, pasak J. Koryznos, 200 megavatų galios užtektų, tuo tarpu prasidėjus žiemai ir intensyviam metų sezonui, tokio energijos kieko užtektų tik išsaugoti nesusprogusius radiatorius.

KTE: mero pareiškimas neatitinka tikrovės

Kauno termofikacijos elektrinė (KTE) mero Andriaus Kupčinsko pareiškimus dėl elektrinės investicinių įsipareigojimų vykdymo vertina kaip neatitinkančius tikrovės.

„Pareiškimas neatitinka tikrovės ir yra visiškai nesuprantamas. Tai panašu į tuščią politikavimą. KTE yra pasirengusi ir investuoti, ir patikimai šildyti miesto vartotojus. Nėra jokių prielaidų, kad šildymo sezono metu miestas dėl mūsų kaltės sušaltų, kaip skelbia meras“, -- teigė KTE vadovas Antanas Pranculis.

Anot KTE, ji gamina miestui šilumą nuo 2003 metų, kai šiluminę elektrinę įsigijo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Per tą laiką elektrinėje nebuvo nė vieno incidento ar avarijos. Penkerius metus KTE taikė mažiausią šilumos kainą Lietuvoje, kaip buvo įsipareigojusi investiciniuose susitarimuose.

Pasak A.Pranculio, dabartinė elektrinė Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų neatitiks tik nuo 2016 metų. Tuo tarpu jau 2013 metais pradės veikti nauja moderni kogeneracinė elektrinė, į kurios statybą KTE su Vakarų šalių partneriais investuoja beveik 1 mlrd. litų – triskart daugiau negu buvo susitarta su „Kauno energija“. Pradėjus veikti naujai elektrinei šiluma Kauno vartotojams turėtų atpigti 20 procentų.

Šalia kogeneracinės elektrinės KTE pasirengusi įrengti ir biokuro deginimo įrenginius. Tai padėtų sumažinti aplinkos taršą mieste ir diversifikuoti rizikas dėl galimo kuro tiekimo sutrikimų.

A.Pranculis apgailestavo, kad šiam šilumos tiekimo patikimumą didinsiančiam investiciniam projektui miesto vadovai ne padeda, o trukdo, reikšdami ekonomine logika nepagrįstus pareiškimus. Jau dvejus metus trukdoma pasirašyti investicinį susitarimą su „Kauno energija“ dėl naujos kogeneracinės elektrinės statybos.

„Taigi ne energetikai, o kai kurie neatsakingi politikai siekia, kad pasikartotų garsioji Telšių avarija“, - sakė A.Pranculis.

Jis taip pat pabrėžė, kad visų Lietuvos elektrinių investicijų poreikį griežtai kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija bei Valstybinė energetikos inspekcija.