Tą pačią dieną iš vicemero pareigų atleistas Vidmantas Martikonis teigė esantis prieš kad būtų tariamasi su vieninteliu tiekėju. Jam pritarė ir daugiau tarybos narių, primindami, kad „Dalkia“ – ne vienintelė bendrovė pasaulyje mokanti ir galinti teikti šilumos paslaugas.
„Jei bus svarstomas vienintelis variantas šilumos ūkį atiduoti „Vilniaus energijai“, aš tai pavadinčiau dar viena didele afera Vilniuje. Tai vertinčiau labai neigiamai, nes šildymo tiekimas – monopolinė veikla. Vilniečiai turi 10 metų patirtį, kaip šilumos ūkį valdanti verslo grupė bando nesiskaitydama su priemonėmis uždirbti pelno. Klaipėdoje, pavyzdžiui, yra miesto valdoma įmonė, kuri viena užsiima ir šilumos, ir elektros tiekimu, tai ten sąnaudos mažesnės, nes sumuojamos“, – pateikė pavyzdį buvęs vicemeras.
Skubina įvykius
V.Martikonis teigė žinantis, kad prieš balsavimą verslo grupė veikė miesto tarybos narius. „Manau, tai žino ir teisėsauga, tačiau įvardyti konkrečių pavardžių dabar negaliu, nes neturiu įrodymų“, – žurnalistams sakė politikas.
Buvęs vicemeras neigė projekto teikėjų ir ekspertų teiginius, kad nutraukti sutartį su „Dalkia“ ir skelbti konkursą kitam šilumos tiekėjui neįmanoma. Be to, jo nuomone, didžiulė skuba, norint be konkurso 20 metų pratęsti sutartį visiškai nesusijusi su ES taršos mažinimo reikalavimais, kurie įsigalios nuo 2016 metų.
Pasak politiko, šiandien dar net nėra minėtos direktyvos, tačiau ja remiantis skubinami įvykiai ir siekiama 20 metų pratęsti šilumos tiekimo sutartį su „Dalkia“.
„Ji net nėra priimta, o kai bus priimta kiekvienos valstybės įstatymais bus pritaikoma prie vietos sąlygų. Tačiau verslo grupės jaučia, kad kitais metais bus jau kita koalicija, kiti žmonės, „Rubikonas“ turės mažiau atstovų taryboje ir dabar skubina prastumti šitą reikalą. Aš tik taip vertinu“, – DELFI sakė buvęs vicemeras.
Svarbu ne sutartis, o nauda vartotojui
„Vilniaus šilumos tinklams“ vadovaujantis Arūnas Keserauskas žurnalistams patarė daugiau dėmesio skirti ne sutarties pratęsimui, o ką iš to gaus vartotojai.
„Man atrodo, kad yra labai palankus dalykas, kai galima pereiti nuo dujų ir mazuto prie biokuro. Taip pat aš manau, kad yra labai palankus momentas, kad vartotojui nedidės šilumos tarifas, o, norint įgyvendinti ES taršos mažinimo reikalavimus, bet kokiu atveju reikia įdiegti technologijas, kurios kainuoja“, – sakė bendrovės vadovas.
Tačiau gal į biokuro katilus galėtų investuoti nebūtinai „Dalkia“? Atsakydamas į šį klausimą A. Keserauskas kartojo, jog „pavadinimai čia nieko dėti, pirmiausia reikia žiūrėti naudos vartotojui: „Šilumos ūkis egzistuoja dėl vartotojo, todėl per vartotojo prizme ir reikėtų žiūrėti“.
Teoriškai į Vilniaus šilumos ūkio modernizavimą galėtų investuoti ir kita bendrovė, tačiau, pasak A. Keserausko, investicijas reikia įvykdyti iki 2016 metų, nes vėliau elektrinės nebegalės dirbti, nebeatitiks aplinkosauginių ES reikalavimų.
„Šilumos ūkis bendrovei „Dalikia“ išnuomotas iki 2017 metų. Tai reiškia, kad investicijos turi būti padarytos nuomos laikotarpiu. Leiskite paklausti, ar nuomos laikotarpiu galima pakviesti kitus investuotojus? Aš nežinau tokių, kurie siūlytų investicijas į išnuomotą ūkį. Buvome pasikvietę teisininkus, kurie konstatavo, kad sutarties pratęsimas atitinka visus teisinius reikalavimus“, – sakė „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas, pridurdamas, kad dabartinis Vilniaus šilumos ūkio nuomininkas kaip tik ir siūlo investicijas, lygias 670 milijonų litų ir nori prasitęsti nuomos sutartį, kad galėtų atsiimti savo investuotus pinigus.
Minėtas skaičius, A.Keserausko žodžiais, preliminarus. „Jeigu technologijos leis viską padaryti pigiau ar mažiau kainuos darbai, suma mažės, jei ne – riziką prisiims investuotojas“, – sakė „Vilniaus energijos“ vadovas.
Taršą privalės mažinti 3 kartus
Pagal Europos Sąjungos taršos mažinimo direktyvą, didelės taršos Vilniaus termofikacinių elektrinių į aplinką išmetamas minimalus leidžiamas kenksmingų medžiagų kiekis turėtų mažėti beveik trigubai.
Kauno technologijos mokslininkų skaičiavimais, iki 2016 metų pasiekti ES reikalavimus pavyktų antroje bei trečioje Vilniaus termofikacinėse elektrinėse sumontavus filtrus, tačiau jie kainuotų 1 milijardą 176 milijonus litų.
Politikų nuomone, ši investicija būtų visiškai nenaudinga miestui ir pabrangintų šilumos kainą maždaug 30 proc. Todėl Vilniaus taryba svarsto galimybę pereiti prie pigesnės ir Lietuvoje gaunamos kuro rūšies – biomasės, kuri už dujas pigesnė mažiausiai 25 proc.
Kaip teigė trečiadienį „palaiminto“ projekto svarstymo šalininkai, šiam pasirinkimui reikiamas investicijas – apie 300 mln. litų – galėtų užtikrinti pakoreguota ir pratęsta sutartis su „Dalkia“.
Žada, kad šilumos kaina neaugs
Vilniaus mero Viliaus Navicko teigimu, perėjimas prie biomasės kuro sostinėje sukurtų apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, o šilumos kaina nebedidėtų. „Šilumos kaina galėtų būti mažesnė, negu dabar. Tai atsakingai sakau. Be to, pinigai liktų Lietuvoje, o ne iškeliautų į Rusiją“, – pabrėžė jis.
Prieš kelis mėnesius šį klausimą svarstę sostinės politikai teigė, jog sutartis su Vilniaus šilumos ūkį nuomojančia prancūzų bendrove „Dalkia“ trukdo skubiai modernizuoti miesto šilumos ūkį. Tačiau minėtos bendrovės samdyti konsultantai savivaldybei pasiūlė šilumos ūkio pertvarką, pritaikant jam biokurą ir atsinaujinančius šaltinius.
Investicija į biokurą atsipirktų, nes vicemero Romo Adomavičiaus žodžiais, visų pirma ne brangtų, o maždaug 3 centais pigtų kilovatvalandės kaina, tačiau „dar svarbesnis – politinis aspektas: iš 310 mln. litų, kuriuos šiuo metu Vilniaus energija išleidžia dujų pirkimui, didelė dalis liktų Lietuvos įmonėms, kurios tiektų ekologinį kurą“.
Vilniaus tarybos nariai trečiadienį iš principo neprieštaravo perėjimui prie biokuro, tačiau didelė dalis abejojo sutarties su „Dalkia“ pratęsimo skaidrumu ir kitame tarybos posėdyje siūlė svarsti visus pateiktus alternatyvius variantus.
