Bendrovė „Vilniaus energija“ sako gavusi daugiau nei 300 bendrijų pranešimus, kad šios karštą vandenį pirks taip kaip iki šiol – šaltą vandenį iš „Vilniaus vandenų“, o šilumą jam pašildyti – iš „Vilniaus energijos“. Iš viso Vilniuje yra 4600 daugiabučių.

Kiek geresnė situacija yra ir Kaune. Iš daugiau nei 2300 daugiabučių 621 pranešė nenorintys, kad jų karšto vandens tiekėju taptų „Kauno energija“. Likusiems karštą vandenį tieks būtent ši bendrovė.

Visame Vilniuje skaitikliai atsiras per dvejus metus

„Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas, anksčiau kritikavęs Energetikos ministerijos sumanymą, penktadienį DELFI sakė, kad skaitiklių pakeitimu pradės rūpintis nuo pirmadienio.

„Esame sudarę 40 blogiausių namų sąrašą ir pirmadienį išsiųsime šių namų administratoriams, kad sudarytų sąlygas mūsų rangovams patekti į butus“, – sakė jis.

Pašnekovo teigimu, dažniausiai prasčiausia situacija su vandens ir šilumos apskaita yra bendrabučių tipo daugiabučiuose.

Trečiadienį Vilniaus miesto taryba nutarė, kad iš vilniečių kas mėnesį bus galima imti 3,8 Lt dydžio skaitiklio mokestį, tačiau tik tada, kai jiems bus pakeistas skaitiklis.

„Matote, tas mokestis mums nėra pasitenkinimo arba nepasitenkinimo objektas. Nustatė ir viskas, tokį ir rinksime“, – sakė R. Germanas, paklaustas, ar bendrovę tenkina tokio dydžio mokestis. Anksčiau „Vilniaus energija“ buvo prašiusi maždaug dvigubai didesnio mėnesinio skaitiklio mokesčio.

Pagal savivaldybės patvirtintą planą, visuose Vilniaus daugiabučiuose, kurie karštą vandenį pirks iš „Vilniaus energijos“, skaitikliai turi būti pakeisti per dvejus metus.

Kauno miesto taryba kol kas nėra patvirtinusi karšto vandens skaitiklio mokesčio. Siūloma, kad jis būtų 4,2 Lt per mėnesį.

Žadėjo didesnę naudą nei dabar

Pagal Energetikos ministerijos patvirtintas taisykles, iki gegužės daugiabučiai turėjo pranešti, kaip jie nori pirkti karštą vandenį. Nieko nepranešus, karšto vandens tiekėju taps šilumos tiekėjas, kuris turės jiems pakeisti karšto vandens skaitliukus ir galės už juos imti mėnesinį mokestį, kurį tvirtina miestų savivaldybės ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Šią tvarką sumaniusi Energetikos ministerija anksčiau tvirtino, kad įpareigojus šilumos tiekėją tiekti ir karštą vandenį, gyventojams mažės „šokinėjančio“ gyvatuko mokestis. Jis esą bus fiksuotas ir dabartiniais skaičiavimais gali sudaryti apie 30 Lt.

Šiuo metu dėl netikslios apskaitos ir vagysčių patiriamas šilumos nuostolis perkeliamas į gyvatuko mokestį vasarą arba šilumos kainą žiemą, o numačius tokią tvarką esą nebus galimybių tai padaryti.

„Šiuo metu gyventojai, mokėdami už karštą vandenį, deklaruoja tam tikrą kiekį, bet bendra deklaruotų rodmenų suma smarkiai skiriasi nuo įvadinio skaitiklio duomenų, todėl visi name patiriami šilumos nuostoliai yra perkeliami ant „gyvatuko“. Praktika rodo, kad mokestis už „gyvatuką“ kiekvieną mėnesį gali skirtis kelis ir daugiau kartų. Taigi karšto vandens tiekėjas, nebegalėdamas nuostolių perkelti ant „gyvatuko“, bus įpareigotas tikrinti skaitiklius, juos keisti, sekti, kur yra nuostoliai, nes jie bus suinteresuoti tai daryti“, – DELFI anksčiau sakė energetikos ministro Arvydo Sekmoko patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Ministerija skaičiuoja, kad pagal naująją tvarką galutinės gyventojo išlaidos karštam vandeniui ir „gyvatukui“ bus mažesnės nei yra šiuo metu.

Gali ir be skaitiklio mokesčio išsivesti

Nacionalinės vartotojų federacijos ekspertas Rimantas Zabarauskas LTV yra sakęs, kad valdžia ir dabar turi visas priemones užtikrinti sąžiningą vartojimą, tačiau vis tiek verčia gyventojus investuoti papildomai.

„Vietoje to, kad patikrintų skaitiklį ir gerai organizuotų apskaitą name, jie eina ta linkme, kad, girdi, sudilo stabdžių kaladėlės, tai mes pakeisim automobilį“, – sakė jis.

Daugiabučiai, norintys kaštą vandenį ir toliau pirkti taip pat, kaip iki šiol, kai vandenį jie perka iš vandens tiekėjo, o šilumą jam pašildyti – iš šilumos tiekėjo, apie savo sprendimą šilumos ir geriamo vandens tiekėjams turėjo pranešti iki gegužės. Antraip jiems karštą vandenį ims tiekti šilumos tiekėjas.

Tačiau gyventojai, nusprendę karštu vandeniu rūpintis patys, ir po gegužės gali pakeisti nuomonę ir karšto vandens tiekėju pasirinkti šilumos tiekėją.

Energetikos ministerija skelbia, kad pagal nustatytą tvarką turi apsispręsti tik Vilniaus, Biržų, Telšių, Palangos, Druskininkų, Kelmės, Alytaus, Marijampolės, Kauno, Šiaulių, Mažeikių, Šilutės, Plungės, Širvintų, Šakių ir Šilalės miestų gyventojai. Likusių miestų daugiabučių namų gyventojams, tai yra nebeaktualu, nes šiuo metu karštą vandenį jiems tiekia šilumos tiekėjas.