Sodininkams – energetikų suteikta proga

Elektros skirstomųjų tinklų bendrovės paskelbė apie planus iki metų pabaigos išpirkti iš sodų bendrijų elektros tinklus. Manoma, kad naujosios sąlygos sodininkams gerokai palankesnės, todėl reikėtų pasinaudoti tinkama proga.

Energetikos ministerija yra patvirtinusi grafiką, pagal kurį iki metų pabaigos elektros skirstomųjų tinklų bendrovės planuoja išpirkti 522 sodininkų bendrijų elektros tinklus. Vakarinėje šalies dalyje tokių tinklų turėtų būti 340, o rytinėje – 212. Be to, nuo balandžio elektros tinklus planuojama išpirkti pagal supaprastintą tvarką, esamos techninės būklės, jie nebus vertinti neigiama verte.

Skelbiama, kad kritinės būklės sodininkų tinklų renovavimui bus siekiama panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Eidigintas Germanavičius mano, kad dabar susiklosčiusi labai gera situacija, reikia tik naudotis proga. Pasak jo, tvarka paprastesnė, be to, sodininkams nebereikės patiems už tinklus primokėti – neigiamos vertės negali būti, o tokių nusidėvėjusių tinklų – dauguma.

„Dabar daug paprasčiau tai padaryti nei kad buvo anksčiau“, – manė E. Germanavičius.

Anksčiau patiems sodininkams reikėdavo dar nemažai primokėti elektros skirstytojams.

Pirmininko teigimu, dar reikės suderinti su sodininkais, per kurių žemę eina tinklai, kad paskui nebūtų pretenzijų, jei atliekant remonto darbus jiems kas netyčia „išvažinės burokus“. Laukia ir kiti darbai, tačiau iš esmės situaciją vertino teigiamai.
„Patys sodininkai dabar turi nemiegoti“, – sakė jis.

Patiems naudingiau

Per keletą pastarųjų metų dauguma priemiesčiuose esančių sodų bendrijų tapo kone gyvenamųjų namų kvartalais, tad kildavo problemų ne tik dėl to, kad norėta padidinti leistiną naudoti galią, bet ir dėl mokesčių. Kol tinklai neišpirkti, soduose tėra vienas skaitiklis, o mokestis padalijamas visiems gyventojams. Išpirkus tinklus, Rytų skirstomųjų tinklų bendrovės ryšių su žiniasklaida atstovės Editos Sirutienės teigimu, pirmininkams nebereikės pagal tam tikras metodikas apskaičiuoti, kiek kas turi sumokėti, – kiekvienas pats žinos, kiek sunaudojo elektros ir ginčų nebekils. Taip bus išspręstos ginčytinų klausimų dėl suvartojamos elektros energijos kiekio, vartojimo kontrolės bei atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją problemos.

Sodų bendrijose situacija skirtinga – vienur teks tinklus rekonstruoti ir nemažai bendrovei investuoti, kitur – mažiau.

Ir pinigų klausimas

Sodų bendrijų yra įvairių – vienos labai aktyvios, kitos – mažiau. Trečios net paraiškų dar nėra pateikusios.
„Sodininkai turėtų suaktyvėti. Juk įrenginiai dėvisi, be to, aktualus kiekvienam ir pinigų klausimas“, – sakė E. Sirutienė.
Įmonės planuose iki metų pabaigos Panevėžio mieste ir rajone išpirkti 39 sodų bendrijų tinklus.
„Gali atsirasti dar viena kita, kuri dar iki šiol nesikreipė“, – neatmetė galimybės E. Sirutienė.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas E. Germanavičius mano, kad daug kas priklauso ir nuo bendrijos pirmininko, nes yra tokių, kurie nieko nenori, yra tokių, kurie nori, tačiau nieko neišmano, o yra ir labai aktyvių žmonių.
 
Tiesa, panevėžiečius sodininkus jis vertino kaip nelabai aktyvius. Jo teigimu, norėjo Panevėžyje organizuoti nemokamą seminarą, tačiau sodininkai didelio susidomėjimo neparodė, tad nuspręsta organizuoti Šiauliuose. O sodininkams aktualių klausimų, pasak pirmininko, tikrai yra ne vienas.

Įdomus faktas

Sodų bendrijos susijusios mažiausiai su puse milijono Lietuvos gyventojų – savininkų ir jų šeimos narių.