"Pirmą kartą išgirdome apie III ES energetikos paketą, vėliau girdėdavome apie vis naują projektą bene kasdien: dujų sistemų jungtį su Lenkija, dujotakį į Klaipėdą, suskystintų gamtinių dujų terminalą. Visa tai susiję su III energetikos paketu. Jeigu yra sakoma, kad "Lietuvos dujos" (LD) nenori investuoti, tai reiškia, kad tiesiog ieškoma argumentų nacionalizuoti bendrovę", - „Verslo žinioms” pareiškė Joachimas Hockertzas, „Lietuvos dujų" generalinio direktoriaus pavaduotojas, komercijos direktorius.

Jo pateiktais duomenimis, per penkerius metus LD į infrastruktūrą investavo apie 700 mln. litų, arba 140 mln. litų kasmet, taip sukurta apie trečdalis visos "Lietuvos dujų" valdomos infrastruktūros.

Kęstučio Jauniškio, energetikos ministro patarėjo ryšiams su visuomene, teigimu, nepriimtina, kad ES teisės aktų paketo taikymas konkrečioje ES šalyje, šiuo atveju - Lietuvoje, vertinamas kaip galima nacionalizacija.

Pasak jo, „kalbame apie teisėtą ir galiojantį ES teisės aktų paketą, kuris turi būti perkeltas į nacionalinę teisę ir kuris leidžia Vyriausybei pasirinkti, kurį vieną iš trijų demonopolizavimo variantų taikyti".

Vyriausybė prieš kelias savaites nutarė pradėti įgyvendinti ES III energetikos paketą gamtinių dujų sektoriuje. Lietuva renkasi griežčiausią variantą - dujų perdavimo veiklos atskyrimą nuo gavybos bei pardavimo. Tai gali reikšti, kad nuo "Lietuvos dujų" bendrovės bus atskirti aukšto spaudimo dujotakiai. Kol kas neatskleidžiama, kaip būtų skaidoma bendrovė, kaip tokiu atveju pasikeistų bendrovės akcininkų struktūra.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją