Tuo tarpu šilumą tiekianti bendrovė tvirtina, kad turėdamas šiluminį mazgą gyventojas yra pats sau šeimininkas ir už šildymą moka tiek, kiek sunaudoja.
Prieš kelerius metus Mizarų gatvės keturių butų name daugiau nei 90 kv. m būstą nusipirkęs Tadas yra vienintelis gyventojas, besinaudojantis centralizuotu šildymu. Kiti namo gyventojai šildosi elektra, vienas turi židinį.
„Kai pirkau butą, jis buvo senos statybos ir centralizuoto šildymo nebuvo. Sugalvojau jį pasijungti, nes dar nebuvo brangu, viskas buvo padaryta pagal „Litesko“ reikalavimus. Į šilumos punktą reikėjo investuoti 13 tūkst. Lt. Vėliau pradėjus eiti didelėms sąskaitoms ir atkreipęs dėmesį į reklamą, kad apšiltinus būstą išlaidos šildymui sumažėja, investavau dar 14 tūkst. Lt ir apšiltinau namo sienas. Prieš tai dar šiltinau buto sienas iš vidaus, kurios išeina į lauką“, – pasakojo druskininkietis.
Tačiau šį rudenį gavęs sąskaitą už šildymą vyras nusiminė – jos nesiskyrė nuo gautų prieš metus.
„Žiema prasidėjo, gavau pirmą sąskaitą už spalį ir ji man vėl pasirodė didelė. Už lapkritį jau gavau per 450 Lt. Aš kreipiausi į Meteorologijos tarnybą ir gavau vidutines mėnesio temperatūras, palyginau, kiek kilovatvalandžių šilumos sunaudojau pernai ir kiek šiemet. Pavyzdžiui, užpernai lapkritis buvo kiek šaltesnis nei pernai, o sąskaita skyrėsi keliais litais. Taigi šis lapkritis buvo ir šiltesnis, ir namas buvo apšiltintas, tačiau sąskaita iš esmės niekuo nepasikeitė. Beje, šį lapkritį vieną savaitę mes nebuvome namie ir buvome palikę minimalų šildymą, kad patalpoje būtų 10-11 laipsnių šilumos“, – piktinosi Tadas.
Jis skaičiuoja, kad lapkritį jam šildymas kainavo 4,773 Lt/kv.m, gruodį – 6,80 Lt/kv.m, o sausį – 9,38 Lt/kv.m.
Tadas tvirtina buto pernelyg šiltai negyvenantis: „ Aš esu nusistatęs dienos temperatūra apie +19 laipsnių ir nakties +16 laipsnių. Kaip jau minėjau, esu įdiegęs kompiuterizuotą sistemą ir mano bute yra temperatūros daviklis, kuris perduoda informaciją į kompiuterį, taigi jeigu kambaryje temperatūra nukrenta žemiau mano užduotos, kompiuteris pradaro vožtuvą ir į butą paduoda daugiau šilumos, o pasiekus reikiamą – jį uždaro. Vien dėl tokios sistemos turėtų nemažai susitaupyti, tačiau taip nėra“.
Pašnekovo teigimu, šilumos tiekėjas pasipiktinusiam klientui iš pradžių sakė, kad problema gali būti šilumos tiekimo įrengimuose, tačiau juos diegusi įmonė dokumentais įrodė, kad jie veikia gerai.
„Tuomet aš ir klausiu, kodėl turėjau tiek investuoti, kad viskas būtų ekonomiška, jei taip gaunasi, o jie pečiais trūkčioja ir sako, kad tokie įstatymai. Aš siūliau skaitliuką perkelti už pusės metro, kur yra jau mano įrengimai ir jie būna sumažinę temperatūrą. Jie tvirtina, kad jie taip daryti negalima ir tokie yra normatyvai“, – tęsė jis.
Tado teigimu, bendrovė jam tvirtino negalinti nustatyti mažesnių teikiamos šilumos parametrų.
Kiek sunaudoja, tiek ir moka
Tuo tarpu šilumą tiekiančią „Druskininkų šiluma“ valdančios bendrovės „Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas DELFI sakė, kad mokestis už šildymą šiam druskininkiečiui yra toks, kiek šilumos jis sunaudoja.
„Pats klientas kiekvieną dieną sprendžia, kiek šilumos imti ir kiek jos vartoti, nes šilumos mazgas priklauso tiesiogiai jam. Yra energijos tinklas, iš kurio vartotojas pasiima jos tiek, kiek jam reikia. Klientas sumoka už tiek kilovatvalandžių, kiek sunaudoja. Faktas yra tas, kad yra apskaitos prietaisas, kuris apskaito, kiek jis sunaudoja šilumos pats reguliuodamas. Šiuo atveju metrologiškai patvirtintas prietaisas negali meluoti“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl apšildžius namą sąskaita nesumažėjo, N. Mikalajūnas svarstė, kad galbūt druskininkietis pernelyg šiltai gyvena.
„Reiškia, kad jis ima daugiau energijos nei galėtų. Galbūt jis gyvena prie +27 laipsnių“, – sakė jis.
Istorija paini, bet kaina per didelė
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK), nustatančios šildymo kainas gyventojams, narys Danas Janulionis DELFI sakė, kad į šią istoriją pažvelgus iš pirmo žvilgsnio matyti, jog apšiltintame name esančiam butui sąskaitos yra per didelės.
„Sunku pasakyti, kur yra problema, tačiau teoriškai, jeigu viskas teisingai įrengta, tokių didelių sąskaitų apšiltintame name neturėtų būti. 9 Lt kaina už kvadratinį metrą yra nenormali, tai yra neįtikėtina. Už sausį tokiame bute, jei jis neperšildytas, vieno kvadratinio metro šildymo kaina turėtų būti apie 4 Lt“, – sakė jis.
Jam pritarė ir vienas iš Nacionalinės dujų, elektros ir šilumos vartotojų lygos steigėjų Kęstutis Grinius. Jis svarsto, kad problema galėtų būti apskaitos prietaisuose.
„Mano intuicija sako, kad kažkas yra blogai su apskaita, nes jeigu tikėtume vartotoju, namas apšiltintas, radiatoriai yra reguliuojami, tai kvadratinio metro šildymo kaina turėtų būti apie 4 Lt. 9 Lt/kv. m yra nesąmoninga kaina. Galimybės, kad kažkur galėtų nutekėti šiluma, nėra, nes ji patenka tiesiai į butą, kažkas vogti irgi negalėtų, nes šildosi tik vienas butas. Vadinasi, kažkas yra su apskaita ir šilumos mazgo reguliavimu, tai yra vienintelė vieta, kur gali būti tokios didelės energijos praradimo priežastys“, – svarstė jis.
Pasak pašnekovo, lyga pradės tyrimą dėl šio atvejo.
