Kūrenti katilus lietuviškomis malkomis perpus pigiau nei rusiškomis dujomis. Mediena - nuolat atsinaujinantis energijos šaltinis, kurio gausu mūsų miškuose ir nereikia gabenti iš toli. Taip tvirtina specialistai.
"Žinoma, prie biokuro katilų reikia daugiau darbo jėgos, negu kūrenant dujas. Vis dėlto tai kur kas pigiau, nei mokėti Rusijai didžiulius pinigus už dujas ir sėdėti jos kišenėje", - sako UAB „Kietasis biokuras" direktorius Albinas Monstavičius.
Biokuro Lietuvoje nestinga, tačiau įrengta mažai katilinių, kuriose būtų galima jį naudoti. Dauguma jų pritaikytos kūrenti dujas ar mazutą. "Milijardus mokame Rusijai, o mūsų vietiniai ištekliai pūva nenaudojami", - piktinosi Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos (LITBIOMA) prezidentas Remigijus Lapinskas. Norint iš biokuro gaminti visą centralizuotą šilumos energiją, katilinėms pertvarkyti reikia apie 1,1 mlrd. litų.
Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių šiuo metu pagaminama 15 proc. visos energijos. ES direktyva įpareigoja mūsų valstybę iki 2020 metų šį rodiklį padidinti iki 23 procentų.
Kol kas iš biokuro šilumą gamina tik 210 katilinių, daugiausia - mažo pajėgumo. Jose sumontuota 360 kogeneracinių katilų. Per metus sunaudojama apie 2 mln. kubinių metrų biokuro.
