Socdemės manymu, dėl uždarymo projekto reikėtų kalbėtis su Europos Komisija (EK) bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) – pastarasis esą iš dalies yra atsakingas, kad projektai neįgyvendinti laiku, nes būtent jo rankose buvo lėšų administravimas.
Tarptautiniams ekspertams mokėta kur kas daugiau nei O. Čiukšiui
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje B. Vėsaitė priminė, kad IAE uždarymo projektų įgyvendinimo konkursą skelbė ERPB. Jame dalyvavo Europoje žinomos bendrovės „Nukem Technologies“, sudariusi konsorciumą su „Gesellschaft fur Nuklear-Service“, ir prancūzų „Areva“. Vokiečių įsteigtą „Nukem“ įsigijo britai, vėliau – amerikiečiai, o 2009 m. – rusų „Atomstroyexport“.
„Dabar reikia derėtis ne su Rytais, o su ES. Lėšų administravimas buvo ERPB rankose. Sutartis tarp Lietuvos ir ERPB dėl uždarymo buvo sudaryta pagal britų teisę. Dabar Vyriausybės vietoje kreipčiausi į arbitražą. Juk jau pernai turėjo būti pastatyta (panaudoto branduolinio kuro) saugykla. Matyčiau didelę ERPB atsakomybę“, – kalbėjo socdemė. Pasak jos, „Nukem“ bet kuriuo atveju kaltas, nes vilkino projektus ir brangino projektą“.
Komentuodama pranešimus apie galimai iššvaistytus 1 mlrd. eurų, B. Vėsaitė tikino, esą „žurnalistai kai kada išpučia“. Ji citavo pernai rudenį paskelbtą Valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje nurodyta, kad IAE uždarymui buvo panaudota 871 mln. Lt – 51 proc. visų numatytų lėšų. Iš 16 projektų 7 esą buvo baigti. Tačiau vėluoja pagrindiniai projektai – laikinoji panaudotų branduolinių atliekų saugykla ir kietųjų atliekų tvarkymo bei saugojimo kompleksas.
Tai reiškia, kad branduolinis kuras ir toliau laikomas reaktoriuje, o jėgainės uždarymui numatytus pinigus reikia leisti jos aptarnavimui – tai kainuoja 260 mln. Lt per metus.
„Ataskaita buvo paskelbta pernai rudenį, o tik dabar susizgribta ieškoti kaltų. Vyriausybė pradelsė geroką laiką“, – stebėjosi B. Vėsaitė. Ji pripažino, kad „dalis kaltės tenka buvusioms Ūkio ministerijoms“, tačiau pažymėjo, kad ministrais nuo 2004 m. buvo ne socdemai, o Darbo partijos atstovai Viktoras Uspaskichas ir Kęstutis Daukšys bei valstietis liaudininkas Vytas Navickas.
„Keliame klausimą dėl (naujojo IAE vadovo Osvaldo) Čiukšio atlyginimo, nors britų ekspertams buvo mokama po 23 tūkst. eurų (79,5 tūkst. Lt) per mėnesį. Lėšų galbūt neteisėtas panaudojimas kelia didžiulį susirūpinimą. Nusileidimas EK ir ERPB būtų išdavystė. Mums visiems per elektros energijos tarifą reikės sumokėti už uždarymą“, – įspėjo parlamentarė.
Anot jos, ankstesnis premjeras Gediminas Kirkilas tvirtino, kad Lietuva po įstojimo į Europos Sąjungą siekė sudaryti jungtinį komitetą, kad galėtų turėti daugiau įtakos, tačiau ERPB esą atisakė, „nes tai būtų nepasitikėjimas“.
„Dabar derybų svertas turi būti perkeltas į EK ir ERPB. Reikia kreiptis į arbitražą, nes sutartys nėra įgyvendintos“, – aiškino B. Vėsaitė. Tiesa, kartu ji siūlė neeskaluoti, kad IAE uždarymo fondas iššvaistytas, nes esą padaryta ir gerų projektų, pavyzdžiui, Visaginui įvestos dujos.
Iki šiol gauta tik pusė IAE uždarymui reikalingų lėšų. Seimo narės žodžiais, kadangi laukia derybos dėl būsimos ES finansinės perspektyvos, „turime būti apdairūs“, nes „jei pasirodysime kaip valstybė, negalinti susidoroti su dideliu projektu, vargu ar gausime daugiau lėšų uždarymui“.
Neaiški nei darbų pabaiga, nei kaina
Energetikos ministerijos vadovai praėjusią savaitę tvirtino, kad IAE uždarymo procesas gerokai atsilieka nuo plano. Antai panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyba prasidėjo tik pernai rugpjūtį, nors turėjo būti baigta metais anksčiau. Specialus įrenginys radioaktyvioms atliekoms tvarkyti ir jo saugyklos turėjo būti įrengti pernai, tačiau darbai iki šiol nepradėti. Išlaidos saugyklai statyti jau išaugo 13 proc., o kitiems darbams gali padidėti iki pusantro karto.
Energetikos viceministras Romas Švedas užsiminė, kad gali būti paprašyta ir prokuratūros tyrimo. „Iškelsiu atsakomybės klausimą. Reikalui esant, medžiaga bus perduota prokuratūrai“, – sakė jis. „Dabar vyksta ginčas su generaliniu rangovu. Galutinė pabaigimo data neaiški, darbai vėluoja 32 mėn. Kokios bus papildomos sąnaudos, diskutuojame. Galėtų būti per 50 proc. ankstesnės kainos. Nenoriu kalbėti apie konkrečius skaičius, bet jie – labai dideli, stengiamės juos suvaldyti“, – pažymėjo viceministras.
Anot jo, didžiausia grėsmė – „visos Lietuvos veidas prieš EK, prieš donores, kurios suteikia pinigus projektams įgyvendinti“. IAE uždarymo projektų vertė siekia maždaug 350 mln. eurų (1,2 mlrd. Lt). „Tai yra galingi projektai. Dėl trijų iš jų (įrenginio panaudotam branduoliniam kurui tvarkyti ir saugykloms – DELFI) vyksta ginčas – kaip pabaigsime, dėl datų, pinigų. Europos Sąjungoje (ES) prasideda derybos dėl naujos finansinės perspektyvos, kurioje turėsime užsitikrinti tolimesnį finansavimą“, – kalbėjo R. Švedas.
