Lietuvos energetikai juokauja – apie kokią nepriklausomybę galima kalbėti, jei energiją savo ir kitų Baltijos šalių tinklais perduodame tik buvusioje sovietinėje erdvėje naudojama kintamąja srove, o Klaipėdai ją tiekiame per Rusijos teritoriją.
„Yra tokia labai įdomi vieta. Ateina linija iš Jurbarko, ateina iki vieno tokio stulpo. O tas stulpas turi dvi grandis. Viena ant to stulpo prikabinta linija nueina į Tilžę, Tilžėje stovi skirstykla, per Nemuną kerta, nueina į tą skirstyklą. Toliau grįžta linija atgal, tada prie to stulpo kitos pusės ir toliau nueina į Klaipėdą. Tai ką kalbėt apie Lietuvos energetinį saugumą, jeigu skirstykla yra Rusijoje“, – teigė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Aloyzas Koryzna.
Todėl energetikų planuose – ne tik dažniausiai minimi elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektai, bet ir naujos energijos skirstyklos Kaliningrado srities pasienyje – Bitėnuose – statyba, nauja elektros linija iš Telšių į Klaipėdą ir keli nuolatinės srovės keitikliai, kurie sinchronizuotų Baltijos šalių energijos dažnį su naudojamu Europoje.
„Pastatome Bitėnus ir skirstyklą, t.y uždarome liniją, kad jau neitų srautai per Rusiją, pastatom kabelį į Švediją, nutiesiam liniją į Lenkiją ir taip pat estai pastato antrą „Estlink“ į Suomiją. Tai tokiu atveju, nežiūrint į tai, kad tai yra nuolatinės srovės intarpai, mes jau turim galimybę keistis elektros energija į visas puses“, – kalbėjo A. Koryzna.
Planuojama, kad šie projektai turi būti įgyvendinti maždaug iki 2020-ųjų. Esą jau yra konkretūs darbų grafikai, numatytos lėšos arba kuriami finansavimo modeliai, išspręsta didžioji dalis dvišalių problemų.
Kovo pabaigoje „Lietuvos energija“ ir Švedijos bendrovė „Svenska Kraftnat“, tiesiančios elektros kabelį per Baltijos jūrą, žada pasirašyti sutartį, numatydamos, kaip bendradarbiaus ir kaip naudos projektui skiriamą Europos Sąjungos paramą.
„Projekto preliminari kaina, kurią mes matom, yra 552 mln. eurų. Kaip jau minėta, yra gauta parama, kuri 131 mln. sumažins projekto kainą statytojams – tiek švedams, tiek mums. Likusią dalį viešieji pirkimai parodys, kurie kaip tik dabar startuoja, kaip mūsų galutiniam rezultate projektas bus įkainotas“, – teigė bendrovės „Interlinks“ vadovas Antanas Malikėnas.
Už ES pinigus bus perkamas tik pats kabelis ir srovės keitikliai. Šiemet bus paskelbti viešieji konkursai jiems pirkti. Skaičiuojama, kad energiją į abi puses perduodančiai jungčiai reikės apie 800 kilometrų kabelio.Tokiam kiekiui pagaminti gali prireikti kelerių metų, todėl pradėti tiesti kabelį žadama ne anksčiau kaip 2013 metais, darbai truktų porą metų. Pasak A. Malikėno, kabelio trasa jau parinkta. Neseniai baigti Baltijos dugno tyrimai parodė, kad sąlygos jam tiesti yra geros.
Maždaug 2015-aisiais energetikai planuoja turėti ir pirmąją 500 megavatų galingumo liniją į Lenkiją. Anot „Lietuvos energijos“ vadovo, apie porą dešimtmečių kratęsi projekto lenkai jau irgi suvokė jo naudą .O susivokti jiems, ko gero, padėjo vidaus tinklams stiprinti pažadėta ES parama.
„Dažnai būna toks klausimas: ar tikrai lenkai tą liniją statys. Galiu patvirtinti: taip, tikrai statys, nes tai yra jų – Šiaurės Rytų Lenkijos – strateginio išvystymo planas. Ir tas planas jau yra pradėtas įgyvendinti. Jie jau gavo iš struktūrinių fondų lėšas ir jau pradėjo įsisavinti“, – sakė A. Koryzna.
Lietuva ir Lenkija dabar rengia maždaug 227 mln. eurų vertės projekto finansavimo modelį. Tačiau aišku, kad kiekviena šalis finansuos tik darbus savoje teritorijoje. Tačiau išlaidas dalinsis beveik perpus, nes Lietuva turi nutiesti ne tik liniją nuo Alytaus iki Lenkijos sienos, bet ir pastatyti nuolatinės srovės keitiklį prie jos. Šie gana brangūs įrenginiai bus reikalingi prie visų jungčių su Europa, o perėjus į nuolatinį dažnį vidaus tinkluose, ir prie Baltarusijos sienos.
