Iš daugiau nei 3000 rajone įrengtų šviestuvų sutemus palikti šviesti 79. Elektra tvieskia tik ties judresnėmis gyvenviečių sankryžomis.
Piniavietė Jurga Girdzijauskienė juokauja, kad užgesus šviestuvams kaimas sugrįžta į balanos gadynę.
„Kūčių vakarą su šeima kiemą apšvietėm ant obels šakų prikabinę žibalinių lempų. Tą idėją turbūt teks panaudoti ir Piniavos gatvėms apšviesti“, – ironizavo priemiesčio gyventoja.
Pasak moters, piniaviečiai gali guostis nors tuo, kad jie palikti tamsoje, o ne šaltyje, kaip buvo atsitikę Upytės ir Dembavos gyventojams, kai rudenį užsitęsė katilinių rekonstrukcija.
„Kad kaimo žmonės šalo, o dabar palikti tamsoje, rodo Savivaldybės neūkiškumą“, – įsitikinusi J.Girdzijauskienė.
Taupo ne ten
Kad rajono vadovai taupo ne ten, kur privalėtų, įsitikinęs ir Piniavos bendruomenės pirmininkas Zigmantas Babilas. Jam nesuprantama, kodėl Savivaldybė išleidžia 3000 litų renginiui, į kurį ateina vos 30 žmonių, bet kaimams apšviesti pinigų neranda.
„Niekam nekyla abejonių, kad reikia taupyti. Bet apie tai, kaip rajono Savivaldybė neefektyviai ir neracionaliai pinigus leidžia, būtų galima knygą parašyti“, – piktinosi Z.Babilas.
Pasak bendruomenės vadovo, išjungus gatvėse šviesą Piniavos gyventojai sunerimo dėl savo saugumo.
„Gyvenvietėje nėra kultūros centro, vidurinės mokyklos – vaikai namo vėlai iš miesto grįžta. Piniavoje beveik 2000 gyventojų ir bene mažiausiai rajone socialiai remtinų, bene daugiausia mokesčių į biudžetą suploja, o gyvena tamsoje. Nenoriu įžeisti mažų kaimelių, kur apšvietimo reikia tik tam, kad kaimynas pas kaimyną nueitų, bet mūsų žmonės tamsoje į darbus išvažiuoja ir sutemus grįžta“, – „Sekundei“ teigė Z.Babilas.
Ėriškių bendruomenė už tamsias gatves rajono valdžios sako prie kryžiaus nekals, bet už išjungtą šviesą griežia dantį.
„Kad iš ryto nešviečia, nieko tokio, bet kad vakare tamsu, tikrai negerai. Žmonės priversti tamsoje vaikščioti“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė Birutė Grabauskienė.
Jos tikinimu, kaimo žmonės pageidautų, kad gatvės būtų apšviestos vakarais bent porą valandų – nuo 19 iki 21 val.
Merui gėda
Panevėžio priemiestyje gyvenantis rajono metas Povilas Žagunis tikina ir pats grįždamas namo klaidžioja tamsoje, tačiau kitos galimybės sutaupyti elektros energijos nemato.
„Nedrįstu tvirtinti, kad išjungti apšvietimą – geras sprendimas, bet jis – priverstinis. Turim rinktis, kaip su pinigėliais elgtis“, – pripažįsta rajono vadovas.
Iš Savivaldybės biudžeto rajono gyvenvietėms apšviesti metams atseikėta 320 tūkst. Lt. Per porą mėnesių išnaudota daugiau kaip 100 tūkst. Lt. Per Savivaldybės kišenę kirto ir nuo metų pradžios 25,2 proc. pabrangusi elektra.
Pasak mero, tik todėl, kad liktų pinigų apšviesti kaimų gatves rudenį, šiemet elektra išjungta ne balandžio 15-ąją, kaip būdavo įprasta, o net pusantro mėnesio anksčiau.
„Žinoma, kad tamsiuose kaimuose įspūdis nykus.
Ypač kai pamatai apšvietus Europos kaimelius. Aš jau pernai labai nepatogiai jaučiausi prieš Norvegijos ambasadorių, kai važiavome į Linkaučius. Kaip jam turėjo atrodyti mūsų tamsūs kaimai, kai Norvegijoje net dieną šviesa negesinama“, – prisiminė P.Žagunis.
Meras nemano, kad tamsoje paskandinti kaimai – Savivaldybės neūkiškumo pavyzdys.
„Piniavos bendruomenės pirmininkas nusiteikęs prieš mus, bet ką padarysi. Net Vilnius dalį šviestuvų užgesino“, – politikavimą įžvelgė rajono vadovas.
Nuo ankstyvo pavasario tamsoje klaidžiojantiems kaimo žmonėms įžiebti šviestuvus Savivaldybė planuoja tik vėlyvą rudenį. Kasmet rajono gatvės vakarais nušvisdavo nuo rugsėjo 15-osios, tačiau Savivaldybės Vietinio ūkio skyrius planuoja šiemet apšvietimą įjungti tik nuo spalio.
Rajono Policijos komisariato viršininko pavaduotojo Gintauto Misiūno teigimu, kol kas pareigūnai nepajuto, kad dėl tamsių gatvių kaimuose būtų padaugėję nusikaltimų. Tačiau G.Misiūnas pripažįsta, kad išjungtas apšvietimas kelia grėsmę gyventojų saugumui.
„Neabejotina, kad tamsoje „blogiukams“ darbuotis geresnės sąlygos. Jei nuo mūsų priklausytų, manytume, kad šviestuvų tikrai dar nereikėjo išjungti“, – teigė G.Misiūnas.
