Lietuvoje kaip Afrikoje
Atsinaujinančios energetikos specialistas Edmundas Žilinskas pusiau juokais sako, kad autonominės mikroelektrinės statomos tik Afrikoje ir Lietuvoje. Skirtumas tas, kad ten nėra elektros perdavimo tinklų, o pas mus – valdžia kvaila. Į savo šeimos energetinę nepriklausomybę paprastai ryžtasi investuoti energetikų diktato į kampą užspeisti žmonės.
Vieniems, kurių poreikiai yra minimalūs, ta investicija gali siekti vos 4–5 tūkst. Tačiau yra būstų, vartojančių beveik 2 tūkst. kWh / mėn. Šiuo atveju į autonominę mikrojėgainę tenka investuoti per 200 tūkst. Lt.
Kokio nors tipinio autonominės jėgainės projekto nėra, kiekvienu atveju turi būti projektuojama atskirai, atsižvelgiant į esamas sąlygas, energijos poreikį per mėnesį bei didžiausio jos suvartojimo valandomis. Autonominį aprūpinimą energija užtikrina hibridinė elektrinė: saulės, vėjo, kai kada – hidroelektrinė. Aprūpinimui karštu vandeniu, be to, neretai montuojami terminiai saulės kolektoriai.
Pensininkų poreikiams – gana
Iš tėviškės į Šilutės rajoną persikėlęs 5 ha žemės, Benas Bružas sodybą kūrė plynoje vietoje. Elektros tinklai naujakurio sodybos nesiekė. Energetikai pasiūlė elektrą atvesti už 130 tūkst. Lt. Štai kodėl kaimo žmogus, dabar jau žemę perleidęs savo vaikams, ryžosi eiti kitu keliu – statytis hibridinę saulės ir vėjo elektrinę. Firmą savo sumanymui įgyvendinti rado internetu. Pasirinko kuklesnį variantą.
Apie 100 kWh / mėn. mikroelektrinė atsiėjo apie 30 tūkst. Lt. Sutuoktiniams pensininkams Bružams pagaminamos elektros užtenka namuose pasišviesti, televizoriui, šaldytuvui. Šeimininkas apgailestauja, kad vandens siurblio nuolat įjungto laikyti jau negali. „Saulės baterijos silpnokos, tačiau statyti 3 kW ar galingesnes – brangu. Norint didesnio galingumo, reikia keisti generatorių, vėl papildomos išlaidos – apie 18 tūkst. litų“, – sakė nedidelės galios autonominės elektrinės savininkas. Jo įsitikinimu, būnant specialistu, jėgainės sistemą galima būtų pasistatyti gerokai pigiau.
Neturėjo kitos išeities
Vilnietį Valdą E. investuoti į alternatyvų energijos šaltinį privertė taip pat energetikai. Įsigijęs žemės sklypą namui statyti, jis dvejus metus kovojo, tačiau taip nieko ir nepešė – teko rinktis: už elektros įvadą mokėti 1,5 mln. Lt arba ieškoti kito kelio. Šis kelias jam atsiėjo per 100 tūkst. Lt. Keturių asmenų šeimos būstui elektrą gamina vėjas ir saulė, o kai jų nėra – dyzelinis elektros generatorius. Vandenį kaitina saulės kolektoriai. Namas šildomas malkomis.
Valdas neslepia, kad šeimai tenka taikstytis prie savo elektrinės – energijai imlių darbų imtis tuo metu, kai patogu ne patiems namo šeimininkams, o kai yra tam tinkamos sąlygos. Smalsuoliai dažnokai užsuka pasiteirauti investicijos į energijos šaltinius kainos. Tačiau, vos ją išgirdę, aprimsta. Vilniečiui toks smalsumas nėra malonus, juolab kad milžiniškoms papildomoms investicijoms į savo namą jis ryžosi tik todėl, kad kitos išeities neturėjo. Gretimų sklypų savininkai dėl tos pačios priežasties savo namų statyti dar net nepradėjo.
Neabejoja, kad perspektyvu
Pasak habil. dr. prof. Viliaus Židonio, saulės, kaip energijos šaltinio, efektyvumu gali abejoti tik tie, kurie nieko neišmano. Atsinaujinančių energijos šaltinių entuziastas Klaipėdos rajone yra įsteigęs mokslinę-gamybinę įmonę. Jau daugelį metų jis pats konstruoja saulės kolektorius (ir skirtus elektrai gaminti, ir vandeniui šildyti), be to, išmėgina įvairių gamintojų įrenginius. Žinodami jo pomėgį, žmonės neretai patys jų atveža išbandyti. Profesoriaus sklype vakuuminiai kolektoriai šildo net lauko baseiną: čia galima maudytis ištisus metus, net ir spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, vandens temperatūra buvo pakenčiama – 10 laipsnių.
Pas profesorių dažnai užsuka žmonės, besidomintys atsinaujinančios energetikos galimybėmis bei naujovėmis. Jų akys neretai krypsta ir į demonstracinę vėjo ir saulės elektrinę, kurios bendras galingumas tik apie 3 kW. „Vėjo, saulės gaminama elektra paduodama į akumuliatorių sistemą, iš jos eina į šilumos siurblį, kuris aprūpina pastatą šiluma. Tokiu principu suprojektavus didesnę jėgainę, galima būtų šildyti ir rimtus pastatus“, – aiškina prof. V.Židonis.
Naujas reiškinys – energetinis verslas
Atsinaujinančios energijos specialistas E.Žilinskas tvirtina, kad pastaraisiais metais situacija keičiasi: „Pamažu pereinama prie modelio, kaip visame pasaulyje: pagaminta energija neakumuliuojama, tik išskirtiniais atvejais – pvz., kur nors Labanoro girioje, kur elektros tinklų nėra. Šiaip statomos saulės baterijos, kurios jungiamos į tinklus. Supirkimo tarifas dabar geras.“
Energetinis verslas populiarėja, nors jo atsipirkimas kol kas – apie dešimtmetį. Verslininkai ir atsinaujinančios energetikos šalininkai nekantraudami laukia Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo (įstatymo projektą rengianti darbo grupė jį turėtų pristatyti artimiausią mėnesį), kuriuo siekiama numatyti ekonominio skatinimo priemones.
Ūkininkai jau šiandien turi galimybę pasinaudoti finansine parama iš kaimo rėmimo fondų. Parama atsinaujinančios energijos gamybai numatyta net šešiose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonėse. Pvz., saulės jėgainė, gavus 60 proc. kompensaciją, gali atsipirkti per 3,5–4,5 m. Pasak E.Žilinsko, 100 kW saulės elektrinė (tokio galingumo elektrinei, beje, nereikia ruošti detaliųjų planų), ūkininkui per metus gali atnešti 150 tūkst. litų pajamų – nepalyginti daugiau nei maža vėjo elektrinė.
Palanki situacija kainoms mažėti
Sausio pabaigoje Vilniuje pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje saulės elementų gamykla. Silicio elementus rengiasi gaminti iš viso net penkios šalies įmonės. Su naująja pramonės šaka siejami dideli lūkesčiai: didžiąją dalį produkcijos ketinama realizuoti užsienyje. 2016 m. užsibrėžta eksportuoti net už 1,5 mlrd. Lt.
Lietuviški saulės elementai, neabejotina, ras pirkėją ir vietos rinkoje. Tai turėtų atsiliepti ir produkto kainai. Kuo didesnė pasiūla, kuo pažangesnės technologijos, tuo situacija palankesnė pirkėjui. Tiesa, kainą kai kada koreguoja išaugęs poreikis. Pasak E.Žilinsko, prieš 2–3 m. Ispanijoje, Portugalijoje buvo panašus momentas, koks ateis Lietuvai 2020 m.: „Baigiantis ES direktyvos įgyvendinimo terminui, per 2 metus pastatė daugiau kaip 3 GW saulės elektrinių. Tuo metu porą metų moduliai net brango. Kai tik Ispanijos, Portugalijos rinka buvo prisotinta, be to, užėjo ekonominė krizė, pernai saulės moduliai atpigo 2,5–3 kartus. Tokios mažos kainos išliks iki kokio nors kito vajaus.“
