„Norėdama taisyti padėtį mūsų valstybė turėtų perimti į savo rankas daugiau svertų, kuriais valdomas elektrinės uždarymo procesas“, – teigia valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad vėluojama įgyvendinti svarbiausius ir brangiausiai kainuojančius projektus – įrengti laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą, kuriuos stato užsienio įmonė „Nukem“.
Iki šiol panaudota tik pusė tam skirtų lėšų – 872 mln. Lt. Dėl iki trejų metų vėluojančio projektų įgyvendinimo jų kaina jau išaugo vidutiniškai du kartus. Daugiausia kainą didino brangstančios medžiagos ir darbai, konsultantų paslaugos.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad didelė dalis darbų rangovui buvo apmokama iš anksto, net jų nepradėjus, todėl gautas lėšas jis galėjo naudoti savo reikmėms. Pažymima, kad papildomų išlaidų pareikalaus branduolinio kuro saugojimas ne specialiai įrengtose saugyklose, o uždarytoje elektrinėje.
Auditoriai akcentavo, kad iki šiol nenumatyta, kaip ateityje bus finansuojamas IAE eksploatavimo nutraukimas, ir pasiūlė Energetikos ministerijai parengti modelį, pagal kurį elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimas būtų tęsiamas. Taip pat pasiūlyta pradėti derybas su Europos Komisija, kad finansinė parama Lietuvai būtų teikiama iki visiško elektrinės eksploatavimo nutraukimo.
Auditorių nuomone, buvusios vyriausybės neišnaudojo galimybių elektrinės uždarymui pritraukti lėšų iš atominę energetiką plėtojančių šalių, kurių įmonės būtų gavusios teisę tiekti įrangą ir atlikti didelės apimties darbus.
Audito metu taip pat nustatyta, kad nesukurta bendra elektrinės uždarymo proceso kontrolės ir atskaitomybės sistema, kuri leistų efektyviau valdyti procesą ir kontroliuoti projektų įgyvendinimo eigą.
Didžiąją dalį IAE uždarymui reikalingų lėšų pagal 2001 m. pasirašytą Lietuvos ir ERPB Bendrąją sutartį administruoja Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Tada Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos valstybė narė ir neturėjo pakankamai patirties administruoti skiriamą tarptautinę finansinę paramą.
Pasikeitus Lietuvos statusui, Bendrosios sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, nors Vyriausybė 2005 m. buvo įpareigojusi Ūkio ministeriją parengti paramos administravimo perėmimo iš ERPB tvarkaraštį ir pateikti pasiūlymus dėl reikiamų veiksmų.
Pagal sutarties sąlygas ERPB neprisiima atsakomybės už tinkamą lėšų panaudojimą. Atsakomybė dėl projektų įgyvendinimo tenka Lietuvos institucijoms. Šioje sutartyje nenumatytas informacijos apie projektų vykdymo eigą ir lėšų naudojimą pateikimo būdas Lietuvos institucijai, atsakingai už elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso koordinavimą ir sėkmingą uždarymo projektų įgyvendinimą.
Lietuva ir ERPB turėjo įsteigti Jungtinį komitetą, kuriame būtų keičiamasi informacija apie šios sutarties įgyvendinimą ir aptariama padaryta pažanga, kliūtys ir problemos, tačiau iki šiol toks komitetas neįsteigtas. Neįsteigus Jungtinio komiteto, sumažėjo Vyriausybės galimybės daryti įtaką elektrinės uždarymo proceso organizavimui ir kontroliuoti šiam tikslui skiriamų finansinių išteklių panaudojimą. Oficialiai patvirtintų ERPB ataskaitų apie įgyvendinamus projektus ir pinigų srautus Lietuvos institucijos negauna. Tačiau, jeigu būtų nustatyta, kad Europos Sąjungos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį arba nusižengiant taisyklėms, jas turėtų grąžinti Lietuva, o ne ERPB.
Faktiškai elektrinės eksploatavimo nutraukimo darbus atlieka elektrinės direktoriui pavaldi Eksploatacijos nutraukimo tarnyba, tačiau nei įmonės įstatuose, nei įmonės generalinio direktoriaus nuostatuose atsakomybė už jų neatlikimą ar netinkamą atlikimą nenumatyta.
Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei suteikti įgaliojimus nepriklausomam subjektui, kuris vykdytų elektrinės įgyvendinamų projektų stebėseną ir valdymą, užtikrintų atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo kontrolę ir tiesiogiai už šią veiklą atsiskaitytų Lietuvos valstybės institucijoms.
