Energetinių strategijų svarstymuose šalies politikai dažnai nustebdavo, išgirdę ekspertų nuogąstavimus, jog Lietuvos elektros energijos tiekimo arterijos Vakarų Lietuvoje yra visiškai priklausomos nuo kaimynų. Tiesioginių 330 kV galingumo linijų tarp rytinio ir vakarinio mūsų šalies regionų nėra. Klaipėdą aukštos įtampos jungtys pasiekia iš Kaliningrado srityje esančio Sovetsko bei driekiasi iš Latvijos. Siekiant panaikinti silpnąsias infrastruktūros vietas, nuspręsta nuo Klaipėdos iki Telšių tiesti 330 kV elektros perdavimo oro liniją, kurios ilgis – apie 90 km. Elektros perdavimo naująja linija galia sieks 900 MW. Projektas įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją, atliktos studijos, kurios patvirtino linijos naudingumą, o kartu ir būtinumą. Investicijos į naująjį inžinerinį objektą preliminariai sieks 117 mln. Lt, planuojama, kad linija bus pradėta eksploatuoti 2013 m. pabaigoje.

>B>Formuoja energetinį žiedą

Vidmantas Grušas, AB „Lietuvos energija“ Perdavimo tinklo departamento direktorius, teigia, jog šiemet uždarius Ignalinos atominę elektrinę, energijos srautas Lietuvos teritorijoje persiskirstys, todėl būtina tobulinti sistemą. „Šiuo metu pagrindinis elektros energijos srautas eina iš Rytinės Lietuvos dalies – Ignalinos atominės elektrinės, vėliau paskirstomas eksportui į Latviją ir Estiją, Rusiją, Baltarusiją. Uždarius atominę elektrinę, Lietuvos energetikos sistema taps deficitine. Importuoti elektros energiją pradėsime iš Estijos, dalinai iš Latvijos“, – aiškina specialistas.

Anot jo, žvelgiant į jungties su Švedija perspektyvas, sėkmingam bendradarbiavimui būtina sustiprinti šiuo metu esančius elektros tinklus. „Norint perduoti pakankamai galios į rytinę Lietuvos dalį, užtikrinti elektros energijos eksportą ir importą Rytų šalyse, būtina nauja jungtis. Pirmiausia planuojama jau minėtoji linija Klaipėda–Telšiai, o kiek vėliau – 2016 m., ji bus pratęsta nuo Mūšos paskirstymo punkto ties Šiauliais iki Panevėžio. Įgyvendinus šiuos projektus, elektros paskirstymo linijų žiedas susijungtų Lietuvos teritorijoje, į jį būtų įtraukta ir planuojama statyti atominė elektrinė“, – dėsto V. Grušas.

Projektą palaimino Vyriausybė ir Energetikos ministras. „Palaikau visus žingsnius, skatinant šio projekto eigą. Tai yra strateginis, itin aktualus projektas, sujungiant Baltijos ir Vakarų Europos elektros energetines sistemas ir integruojantis į energetinę Šiaurės šalių – „Nord Pool“ – rinką“, – teigia Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Jis pabrėžia, kad kitas svarbus žingsnis turi būti elektros transformatorių pastotės statyba ties tinklų jungtimi su Sovetsku. Tai leistų pradėti formuoti nepriklausomą Baltijos šalių elektros energetinę sistemą.

Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedros vedėjas doc. dr. Alfonsas Morkvėnas patvirtina, kad šis projektas stipriai prisideda prie šalies vidinių tinklų sujungimo žiedu ir sprendžia perdavimo tinklo patikimumo ir elektros energijos tiekimo saugumo klausimus. Svarbus ir linijos vaidmuo, sustiprinant viso vakarinės šalies dalies elektros perdavimo tinklo patikimumą, nes didžioji šiuo metu veikiančių įrenginių dalis yra pradėta eksploatuoti daugiau nei prieš 30 metų.

Sunkiausi – paruošiamieji darbai

„Lietuvos energijos“ užsakymu Švedijos kapitalo inžinerijos bendrovė „Sweco Lietuva“ atliko išsamų tiriamąjį darbą ir šiuo metu planuoja naująją elektros linijos atkarpą Klaipėda–Telšiai. Inžinerijos ir teritorijų planavimo darbus kruopščiai derinę su gyventojų pageidavimais ir atsižvelgę į jų pasiūlymus, projektuotojai liniją brėžė itin atsargiai – siekdami apeiti jautriausias, saugomas vietas. „Tobulinome pirminius projektus, tad linija kai kur driekiasi zigzagais. Be to, radome gana racionalų sprendimą projektuojant naująją liniją iš Klaipėdos – iš dalies pasinaudojome esamomis 330 kV ir 110 kV trasomis. Sprendimą diktavo vienas iš vietinės bendruomenės reikalavimų – kirsti kuo mažiau naujų žemės sklypų, naudotis jau esančiais koridoriais“, – nelengvą darbą pristato Aidas Vaišnoras, bendrovės „Sweco Lietuva“ viceprezidentas.

Pasak jo, ilgokas visuomenės informavimas apie poveikio aplinkai vertinimo programą, o vėliau ir ataskaitos pateikimas, daugkartiniai jos pristatymai galiausiai neliko be atsako. Jau paskelbtas ir Aplinkos ministerijos sprendimas patvirtinti atlikto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ministerijos vertinimui buvo pristatyti galimi projekto variantai, aptartos jų teigiamos ir neigiamos pusės, pateiktos rekomendacijos dėl aplinkos apsaugos, gyventojų saugos ir kompensacinių priemonių taikymo. Ji patvirtino patikslintą vadinamąją pirmąją alternatyvą, tad Klaipėdos rajone trasos ilgis per Dovilų, Vėžaičių, Endriejavo seniūnijas sudarys apie 36 km, Plungės – apie 38 km, o Telšių – apie 16 km.

Išskirtinis dėmesys gyventojų poreikiams

Klaipėda–Telšiai linijos tiesimas yra vienas iš nedaugelio į priekį judančių stambių infrastruktūrinių objektų Lietuvoje. Aukštos įtampos trasa yra ne tik nubrėžta žemėlapyje, suplanuota, bet ir suderinta.

Pasak Artūro Abromavičiaus, „Sweco Lietuva“ prezidento, bendrovės užduotis buvo ne tik rasti geriausią techninį sprendimą, bet ir užtikrinti ilgalaikį, tvarų jo pritaikymą visuomenės reikmėms. „Vadovaujamės tvariosios inžinerijos filosofija, kuri apibrėžia ir darnų techninio sprendimo suderinimą su visuomene. Ji turi suvokti projekto naudą“, – aiškina vadovas.

„Sweco Lietuva“ pateiktą inžinerinį sprendimą dėl 330 kV elektros linijos perdavimo oro linija Klaipėda–Telšiai statybos patvirtino visos valstybinės institucijos. Poveikio aplinkai ataskaitai pritarė Klaipėdos ir Telšių apskričių viršininkų administracijos, rajonų savivaldybių administracijos, visuomenės sveikatos centrai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos ir Telšių padaliniai. „Linija užima itin didelę teritoriją, todėl tam, kad surastume tinkamą sprendimą, turėjome atsižvelgti į labai daug kriterijų. Jų beveik 100, tai – įvairios gamtos apsaugos zonos, kultūros paveldo objektai, urbanizuotos teritorijos. Per mums duotą laiką sukūrėme optimalius techninius sprendimus, tačiau sunkiausias etapas – projekto derinimas su institucijomis bei visuomene“, – neslepia A. Vaišnoras.

Viešuose svarstymuose su visuomene ir žemių savininkais buvo išsakytos pastabos, į kurias atsižvelgta ir trasa pakoreguota taip, kad kuo labiau atitiktų gyventojų pageidavimus. Po viešų svarstymų gauti 53 raštiški gyventojų pageidavimai, į daugelį jų atsižvelgta.

Kaip vieną iš sėkmės faktorių V. Grušas nurodo tai, kad projektas vykdomas lanksčiai, pasiūlymai dėl sprendinių teikiami ir svarstomi viso projekto planavimo metu. Naujos linijos tiesimas optimizuotas ir nuolat derintas su įvairiomis gyventojų grupėmis. Pavyzdžiui, Plungės rajone, Mižuikių kaime, gyventojai pageidavo perkelti linijos trasą į mišką, toliau nuo namų. „Lietuvos energija“ įsipareigojo atsodinti iškirsto miško plotą, o gyventojai – skirti tam reikalingą dalį savo žemės. „Ši linija kirs apie 500 sklypų Telšių, Plungės ir Klaipėdos rajonuose. Ji eina per privačių asmenų sklypus, su kiekvienu savininku reikia susitarti dėl servituto, kompensacijos dydžio. Tai užima daug laiko, juolab kad kai kurių savininkų iš viso nepavyksta rasti“, – teigia A. Vaišnoras.

Sklypų savininkų apsisprendimą pagreitino 30 proc. didesnės nei numatė valstybė piniginės kompensacijos. Tačiau tokį susitarimą reikia pasiekti per nustatytą terminą. Jam pasibaigus, „Lietuvos energija“ kreipsis į apskričių viršininkus su prašymu nustatyti servitutus apskrities viršininko administraciniu aktu. Pavėlavus pasirašyti sutartį per nurodytą laiką, bus mokama mažesnė kompensacija. Esant tokiai sistemai, privačios žemės savininkai patys kreipiasi į „Lietuvos energiją“, siekdami kuo greičiau pasirašyti sutartis.

„Sweco Lietuva“ viceprezidentas pastebi, kad neretai būna ir taip, kad tartis tiesiog nėra su kuo. „Pasitaiko atvejų, kai žemė yra paveldėta, tačiau dokumentai nesutvarkyti. Būna, kad neatsiliepia žemės savininkai. Tokios problemos stabdo visą projektą“, – teigia jis.

Iki šių metų pabaigos Energetikos ministerijai ketinama pateikti tvirtinti specialųjį planą, tad reikia pabaigti sutarti su gyventojais, pasirašyti servitutines sutartis. Anot A. Vaišnoro, ateityje dar laukia nemaži techninio projekto parengimo darbai, o visus projekto darbus ketinama baigti pagal patvirtintą grafiką – 2010 m. birželio 11 d.

Tai, kad šie darbai tėra dar didesnių projektų preliudija, patvirtina ir mūsų šalies grandioziniai planai – dar glaudžiau sujungti energetines sistemas su kaimyninėmis šalimis ir, jei bus sutarta, – statyti naują atominę jėgainę.

Ragina jungtis greičiau

Buvęs AB „Lietuvos energija“ Strategijos skyriaus viršininkas ir Kauno technologijos universiteto Elektros sistemų katedrai atstovaujantis dr. Anzelmas Bačauskas sako, jog atliktos tarptautinės studijos patvirtina, kad energetikos sistemų jungtys gerina jų galios srauto valdymą ir veikimo stabilumą. Anot jo, Lietuvai ir Baltijos šalims svarbu turėti tarpsisteminę jungtį su Lenkija, Švedija. „Baltijos sisteminius elektros tinklus reikia laikyti bendrais ir kartu nuspręsti, kaip juos tikslinga sujungti su Švedijos elektros tinklais. Svarbu sujungti, ir kuo greičiau. Tokia jungtis pagerintų Baltijos ir Skandinavijos elektros rinkų integraciją bei galių mainų tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių galimybes, kartu turėtų įtakos ir apsisprendžiant dėl Visagino AE blokų galingumo“, – tikina mokslininkas.

Pernai buvo baigta nuolatinės srovės elektros kabelio Lietuva–Švedija galimybių studija, kurią atliko „Sweco International“, o finansavo „Svenska Kraftnät“ ir AB „Lietuvos energija“. Šis projektas yra įtrauktas ir į Šiaurės šalių NORDEL elektros tinklų plėtros planą.

Anot A. Bačausko, elektros rinka gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei galime pakankamai ir patikimai pasigaminti elektros. Tai gali užtikrinti energetikų regioninis kooperavimas. „Baltijos energetikai turi tokio bendradarbiavimo daugiametę patirtį. Reikėtų, kad tuo pasektų ir kiti, suinteresuoti Baltijos šalių pažanga. Tiek Visagino AE, tiek tarpsisteminės elektros jungtys su Suomija, Lenkija ar Švedija yra svarbu visoms Baltijos šalims ir Baltijos jūros regionui“, – pabrėžia jis.

Pasak specialisto, Ignalinos AE uždarymas šių metų pabaigoje ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai kelia didesnį susirūpinimą ne tiek konkurencinės rinkos sukūrimu, kiek apsirūpinimu elektra, įperkama kaina. Tai – iššūkis Baltijos šalių energetikai. Ignalinos AE turės pakeisti bendrai planuojama statyti nauja Visagino atominė elektrinė ar kitos alternatyvos, o iš pat pradžių – vietinės elektrinės ir importuota energija.

Veiksmingam atominės elektrinės darbui užtikrinti reikės ir tinkamos infrastruktūros. „Tokia maža šalis kaip Lietuva tai gali įgyvendinti tik plėtodama regioninį kooperavimą – reikalingą tiek dėl atominės jėgainės projekto, tiek veiksmingai konkurencinės elektros rinkai sukurti, taip pat patikimai apsirūpinti elektra. Reikia plėtoti bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių energetikų bei su kitomis Baltijos jūros regiono energetikos kompanijomis“, – pataria ekspertas.

Nauji energetiniai žemėlapiai braižomi su vis didėjančia sparta, tad Lietuva bando spėti sukurti savąjį energetinį žiedą – tvirtą ir mažiau palenkiamą.