„Aš šiuo projektu (Kaliningrado AE statybos – DELFI) tikiu labiau nei tuo, kad bus pastatyta Lietuvoje. (...) Šie statybos planai yra realūs ir aš juos vertinu rimtai. Kalbant apie Baltarusiją, daug kas priklausys nuo to, kaip dėl šio projekto susitars Baltarusija susitars su Rusija, nes vienai Baltarusijai sunkia užduotimi gali tapti finansavimas ir techniniai aspektas. Jei jie turės susitarimus, kelis mėnesius yra rengiami, tada, matyt, pastatys ir Baltarusija. Tačiau, aš manau, Kaliningrado jėgainė atsiras anksčiau nei Baltarusijos“, – penktadienį susitikęs su žurnalistais kalbėjo V. Ševaldinas.
Jo manymu, bet kokiu atveju Lietuva savo jėgainę pastatytų vėliau nei Kaliningrado srityje vien dėl ilgai trunkančių derinimo procedūrų.
„Jeigu Lietuvoje bus surengtas konkursas, jeigu pavyks rasti investuotoją, reikės rengti konkursą ir išrinkti statytoją ir taip toliau. Tokia procedūra užima nuo trejų iki ketverių metų, po to maždaug ketverius metus trunka pačios statybos. Tuo tarpu Rusijoje jau viskas išrinkta ir jiems tų trejų ketverių metų švaistyti nereikia. Kai Lietuva baigs statyti, jie elektrinę jau paleis į darbą, nes mes užsiiminėsime procedūromis ir konkursais ir taip toliau. Todėl, aš manau, kad jie bet kokiu atveju pastatys greičiau, jeigu rimtai statys“, – sakė IAE generalinis direktorius.
Kartu jis atsargiai vertina Lietuvos planus statyti naują jėgainė ir atkreipia dėmesį, kad „susijungusios trys neturtingos šalys turtingesnėmis netapo“, o pastarieji treji metai praleisti tik iš esmės kalboms.
„Manau, kad pastatys (Lietuva – DELFI), tačiau galvoti yra maža, reikia dar ir daryti. Matote, prieš kelerius metus buvo gera idėja, trys Vyriausybės: Lietuvos, Latvijos ir Estijos nusprendė įgyvendinti šį projektą, pasirašytas pirmas susitarimas. Nuo to susitarimo praėjo treji su puse metų, tačiau iš esmės niekur nepasistūmėta. Po to dar prisijungė Lenkija, tačiau galiu pasakyti, kad susijungusios trys neturtingos šalys turtingesnėmis netapo. Tai yra viena iš problemų, kita problema – kaip išsidalinti tą pyragą ir kiek kuriai šaliai turi tekti galios. Galiu pasakyti, kuo daugiau partnerių, tuo sunkiau susitarti. Visi tie treji metai praėjo kalbantis ir derantis, o visus darbus, reikalingus naujos jėgainės statybų pasirengimui, Lietuva atliko viena be kitų šalių pagalbos“, – sakė V. Ševaldinas.
Jo manymu, teisingas sprendimas yra ieškoti strateginio investuotojo.
„Jeigu toks investuotojas atsiras, tada tą jėgainę bus galima pastatyti, jeigu Lietuva nesuras investuotojo, ji jėgainės viena nepastatys ir šis klausimas bus atidėtas neribotam laikui“, – kalbėjo V. Ševaldinas.
Kartu jis prognozuoja, kad naujos Lietuvos atominės elektrinės pagaminta elektra „bet kokiu atveju būtų visada brangesnė“ nei Rusijos ir Baltarusijos atominėse elektrinėse.
V. Ševaldino nuomone, tam įtakos turės tai, jog Rusija pati turi savo kuro, o Lietuvai reikės jį pirkti. Taip pat esą naujos jėgainės statytojai sieks, kad jos pagaminamos elektros kainą nustatytų ne Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, bet rinka.
DELFI primena, kad Rusijos valstybinė atominės energetikos įmonė „Rosatom“ planuoja iki 2016-2018 m. Kaliningrado srityje pastatyti 2300 megavatų galingumo atominę elektrinę.
Rugsėjo pabaigoje Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasirašė potvarkį dėl jėgainės statybų.
Pagal rusų planus, naujoji atominė elektrinė turėtų stovėti Sovetske – 15 km nuo Lietuvos sienos.
Baltarusijoje jėgainę taip pat planuojama pastatyti apie 2016 m. Ji turėtų stovėti maždaug 50 km nuo Lietuvos sienos.
